Paremk Nacionalinė apklausa Programa
Augantis nedarbas, gilėjanti socialinė atskirtis ir demografinė žiema

Pasaulį ištikus COVID-19 krizei, daugelis šalių, norėdami suvaldyti virusą, ėmėsi griežtų izoliacijos priemonių. Šios, nors ir reikalingos saugant mūsų sveikatą, buvo negailestingos ekonomikai. Sudėtingiausia, kad neturint vakcinos ar kokybiško vaisto, neįmanoma pilnai susigrąžinti ankstesnį gyvenimo būdą. Dėl šios priežasties įvairiausių paslaugų teikimas arba visai sustojo, arba tapo labai apribotas, o gamyklose darbų apimtys smarkiai krito dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių. Tai įpareigoja mus padėti ieškoti naujų galimybių šiuose sektoriuose dirbusiems ar tebedirbantiems žmonėms. Paslaugų skaitmenizavimas, nuotolinis teikimas ir žmonių kompetencijų pritaikymas pasikeitusiai situacijai yra tos sritys, kuriose privalome imtis iniciatyvos ir taip padėti kurti naujas arba išsaugoti esamas darbo vietas.

Karantino nulemta ekonominė stagnacija paaštrino ir kitas įsisenėjusias mūsų visuomenės problemas. Nemaža dalis Lietuvos žmonių susiduria su santykiniu skurdu (būsena, kai gyventojui per mėnesį tenka mažiau nei 50 proc. vidutinių šalies vartojimo išlaidų vienam gyventojui) – yra įsitvirtinusi didžiulė galimybių nelygybė. Santykinio skurdo statistika atskleidžia ištisas pamirštų žmonių grupes, kurioms ši rizika daug didesnė nei bendri Lietuvos rodikliai.

Tai ne tik pensininkai, dėl menkų pensijų susiduriantys su santykiniu skurdu, bet ir neįgalieji, vieniši vaikus auginantys tėvai ir kitos grupės, kurių gerokai didesnį santykinį skurdą lemia tai, kad dažnai šie žmonės tiesiog išstumiami iš aktyvaus gyvenimo dėl viešųjų paslaugų ir infrastruktūros trūkumo.

Labai svarbu, kad socialinė politika ilguoju laikotarpiu nustotų orientuotis vien į įvairias išmokas ir liautųsi kurti išlaikytinių mentalitetą. Tai tik stiprina elgesio skurdą – tokie žmonės praranda iniciatyvumą, kūrybiškumą, motyvaciją ką nors keisti. Veiksminga socialinė politika privalo stiprinti į sudėtingas situacijas patekusius žmones, taip pat naikinti visus atskirties pavidalus. Neabejojame, kad ištikus bėdai valstybės piniginė parama yra reikalinga, ypač netikėtai praradus darbą. Tačiau tai neturėtų būti pagrindinis pagalbos būdas ilguoju laikotarpiu. Tikroji pagalba žmogui – ne laikinai suteikti pašalpą, o jį išjudinti, paruošti ateičiai, grąžinti į visuomenę ir sustiprinti jo savivertę. Pagrindinė socialinės politikos kryptis – orientuotis į reikalingas paslaugas, o ne pratinti žmogų prie įvairių išmokų, kurios per menkos įgyti reikiamą paslaugą rinkoje.

Analizuojant ilgalaikes tendencijas, pastebime tam tikrus visuomenės pokyčius, kurie lieka politikos formuotojų dėmesio paraštėse. Prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais Europoje vyresnio amžiaus žmonių dalis, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, labai padidės.

Jeigu šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek vidutiniškai Europos Sąjungoje keturiems dirbantiesiems tenka vienas pensininkas, tai esant dabartinei tendencijai 2050 m. – vidutiniškai ES dviem dirbantiesiems teks vienas pensininkas, o Lietuvoje šis santykis bus pasiektas jau 2040 metais. Taigi didės našta darbingo amžiaus žmonėms – jie turės padengti pensijoms skiriamas socialines išlaidas, kad senstanti visuomenė naudotųsi įvairiomis paslaugomis, kurių poreikis tik didės. Tai neišvengiamai verčia klausti, ar mūsų vaikai gyvens geriau nei jų tėvai?

Jei norime teigiamo atsakymo į šį klausimą, socialinė politika privalo užtikrinti, kad tėvai, nusprendę susilaukti vaikų, nesijaustų visomis prasmėmis, taip pat ir ekonomiškai, nesaugūs. Socialinės paramos sistema turi apsaugoti nuo santykinio skurdo rizikos, o kitos socialinės politikos priemonės įgalinti vyrus ir moteris derinti šeimos bei darbo įsipareigojimus. Be to, svarbu visomis išgalėmis mažinti „baudą už motinystę“, kai vaikų susilaukusi moteris mažiau uždirba, lėčiau kyla karjeros laiptais ar sukaupia mažesnę pensiją.

1. Individualizuosime ir skaitmenizuosime socialines paslaugas.

Pamažu pereisime nuo visiems vienodai teikiamų socialinių paslaugų prie individualizuotų, kurios atlieptų konkretaus individo ar žmonių grupių poreikius. Socialinis darbuotojas pagal nustatytą metodiką įvertins kiekvieno, kuriam reikalinga pagalba, individualią situaciją įvardys norimą rezultatą (pvz., įsidarbinimą) ir jį galinčias užtikrinti priemones (pvz., atkurti socialinius įgūdžius, užtikrinti psichologinę pagalbą ar transportą iki darbo vietos),suplanuos kompleksinį jų taikymą ir stebės siūlomų priemonių veiksmingumą. Lygiagrečiai spręsime socialinių darbuotojų trūkumo ir kvalifikacijos klausimą, sudarysime ir įgyvendinsime stabilaus darbo užmokesčio kėlimo planą socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams.

Unifikuosime ir skaitmenizuosime kitas valstybės ir savivaldybės teikiamas paslaugas, sujungsime duomenų bazes, kad prieiga prie duomenų elektroniniu būdu taptų patogesnė žmonėms.

Pertvarkysime neįgalumo nustatymo sistemą, skiriant paramą konkretaus asmens poreikiams. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (toliau NDNT) pertvarkysime į įgalinimo tarnybą, taip teikiant pirmenybę paslaugoms, užtikrinančioms neįgaliųjų įgalinimą. Sieksime, kad vertinant žmogaus būklę jos nustatymo komisijoje būtų ne vien gydytojai, bet ir psichologas, socialinis darbuotojas, kitų sričių, svarbių žmogaus socialinei raidai, specialistai, būtų nustatinėjama ne tik fizinė žmogaus būklė, bet ir socialiniai poreikiai. Pertvarkyta tarnyba užtikrins kiekvieno individualaus asmens situacijos, poreikių ir aplinkos kliūčių kompleksinį įvertinimą, siekiant, kad žmogus taptų visaverčiu visuomenės nariu, t. y., kad jam pagal individualius poreikius būtų užtikrinamas integralios pagalbos prieinamumas ir sudaromos tinkamos sąlygos mokytis, dirbti visuomenėje kartu su visais. Svarstysime NDNT pavaldumo klausimą, įtraukiant Sveikatos apsaugos ministeriją.

2. Jaunoms šeimoms pasiūlysime galimybių paketą.

Sudarysime daugiau galimybių vaikus auginantiems tėvams grįžti į darbo rinką – plėsime ankstyvojo ugdymo įstaigų tinklą vaikams nuo vienų iki trejų metų. Stiprinsime švietimo įstaigų ugdymo kokybę ir prieinamumą, kad gera mokykla ir darželis būtų kuo arčiau namų. Tarsimės su savivaldybėmis dėl platesnio visos dienos mokyklos modelio įgyvendinimo ir lankstesnio darželių darbo grafiko (prailgintų grupių, lankstesnių darbo valandų). Tarsimės, kad savivaldybėms priklausančiuose darželiuose vietą vaikučiui prioriteto tvarka galėtų gauti ką tik po vaiko priežiūros atostogų įsidarbinusių, mokytis pradėjusių ar vienišų tėvų vaikai.

Derinant darbo ir šeimos įsipareigojimus, siūlysime, kad tėvams, auginantiems vieną 12 metų ir vyresnį vaiką, būtų suteikiama galimybė pasinaudoti mamadieniais ir tėvadieniais.

Ieškosime galimybių tartis su darbdaviais, kad būtų sudarytos lankstesnės darbo sąlygos vienišiems ar neįgalius vaikus auginantiems tėvams. Siūlysime mobiliadienius – galimybę tėvams per mėnesį vieną dieną dirbti nuotoliniu būdu (jei tai leidžia darbo pobūdis), kad pavyktų daugiau laiko praleisti su vaikais.

Remiantis daugiavaikių šeimų modeliu, siekdami sumažinti socialinę atskirtį, šeimoms, kuriose vaikai auga tik su vienu iš tėvų, sudarysime palankesnes sąlygas būsto nuomai, vaikų būreliams. Vienišiems tėvams sudarysime sąlygas gauti valstybės paramą kuriant verslus, taikant perkvalifikavimo ir kitas užimtumo priemones.

Šeimoms, kuriose gimusiam ar augančiam vaikui buvo nustatytas neįgalumas, pasiūlysime visapusišką pagalbą, kad šeimos nariai tinkamai pasirengtų gyvenimui prižiūrint vaiką su negalia, gebėtų efektyviau derinti šeimą ir darbinę veiklą, nuosekliai dalyvautų kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Pagalbos paketas apims psichologo, socialinio darbuotojo, teisininko konsultacijas ir specialius mokymus, kaip organizuoti gyvenimą šeimoje, kurioje auga vaikas su negalia.

Šeimoms sudarysime palankias sąlygas gauti psichologinę pagalbą – skirsime papildomą finansavimą telefoninėms linijoms, kuriose teikiama psichologinė pagalba vaikus auginantiems tėvams ir konsultuojama su tėvyste ir motinyste susijusiais klausimais (pvz., vaiko priežiūra), kad jos prailgintų savo darbo valandas ir greičiau suteiktų kokybišką pagalbą. Bendradarbiaudami su nevyriausybinėmis organizacijomis, visose Lietuvos savivaldybėse plėsime šeimų klubus, kuriuose dalijamasi gerąja patirtimi įvairiais vaikų auklėjimo, ugdymo klausimais, mokomasi turiningai leisti laisvalaikį.

3. Skatinsime sidabrinę ekonomiką, kad valstybė iš naujo atrastų ir įgalintų vyresnės kartos potencialą.

Peržiūrėsime saugos ir sveikatos darbe, darbo sąlygų, mokestinės aplinkos ir darbo laiko teisines nuostatas, kad vyresnio amžiaus žmonės noriai pasiliktų darbo rinkoje. Taip pat siūlysime panaikinti visas diskriminacines teisinio reguliavimo nuostatas vyresnio amžiaus žmonių atžvilgiu ir motyvuoti darbdavius nustatyti šių žmonių darbo santykius kolektyvinėse sutartyse.

Vyresnio amžiaus žmonėms pasiūlysime periodines karjeros konsultavimo paslaugas. Skatindami vyresnio amžiaus žmones persikvalifikuoti ar kelti kvalifikaciją, sukursime naują priemonę – senjoro tobulėjimo kuponus, kuriuos kiekvienas priešpensinio ir pensinio amžiaus asmuo galės panaudoti būtent tobulėti ar kvalifikacijai kelti.

Įgyvendinsime specialų senjorų verslumą skatinantį projektą, kurio metu senjorai sulauks pagalbos kurdami smulkaus ir vidutinio verslo planus, stiprindami IT gebėjimus, registruodami dokumentus ir finansuodami tokio verslo pradžią.

Taip pat kursime priemones „sidabrinės ekonomikos“ moksliniams tyrimams, patentams, prototipams kurti, verslo pradžiai ir plėtrai finansuoti.

4. Užtikrinsime pensijų sistemos stabilumą ir augančias senatvės socialinio draudimo pensijas.

Pensijų sistema (ypač papildomo savanoriško pensinio draudimo) nebegali būti nuolatinių eksperimentų objektu, nes nesiliaujančios reformos neskatina žmonių pasitikėti taip reikalinga socialine politika ir valstybe. Privataus pensijų kaupimo sistema privalo būti efektyvi, aiškiai reglamentuojama, pastovi, skaidri ir užtikrinanti, kad bus įgyvendinti teisėti lūkesčiai. Visomis priemonėmis didinsime gyventojų finansinį raštingumą, kad kiekvienas žmogus pats kokybiškai apsispręstų, kokį kaupimo būdą jam pasirinkti.

Pensijų indeksavimo įtvirtinimas įstatymu turėjo užtikrinti socialinio draudimo senatvės pensijų kaitos depolitizavimą, tačiau visiškai jo išvengti kol kas nepavyko, kadangi pensininkų ypač gaunančių mažiausias pensijas skurdas išlieka aktualia problema, o ir perspektyvoje esamas modelis gali pasirodyti netvarus socialiai. Problemą derėtų spręsti ne voliuntaristiškai kaitaliojant indeksavimo formulę, o peržiūrint pensijų struktūrą ir užtikrinant, kad bazinės pensijas kuo labiau priartėtų prie minimalių vartojimo poreikių.

Vietoj našlių pensijų įvesime vienišų pensinio amžiaus asmenų pensijas, lygias 42 eurams per mėnesį. Dabar panašias išmokas (26 Eur) gauna tik pensinio amžiaus sulaukę našliai, tačiau niekada nesusituokę ar išsiskyrę pensininkai papildomos paspirties neturi. Todėl naują 42 eurų per mėnesį išmoką gautų visi pensinio amžiaus sulaukę našliai, vieniši nesusituokę ar išsiskyrę pensininkai.

5. Užtikrinsime tiesioginį ryšį tarp žmogaus mokamų įmokų ir gaunamų išmokų.

Didinsime pensijų sistemos skaidrumą ir stiprinsime ryšį tarp žmogaus mokamų įmokų ir vėliau gaunamų išmokų. Ilgesnis išdirbtas laikotarpis leis gauti didesnę senatvės pensiją. Sieksime visiško pensijų sistemos skaidrumo – asmuo elektroninių priemonių pagalba turi matyti prognozuojamą pensiją iš visų pensijų sistemos pakopų.

Sėkmės kriterijai
2025
2025 Šiandien
Gyventojų, susiduriančių su santykiniu skurdu, sumažės iki 17 proc. Šiandien – 20,6 proc.
Neįgaliųjų skurdo rizikos lygis sumažės iki 30 proc. Šiandien – 35 proc.
65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis sumažės iki 25 proc. Šiandien – 31,6 proc.