Paremk Nacionalinė apklausa Programa
Šlubuojanti demokratija ir chaotiškas viešasis valdymas
Covid-19 prioritetai
E-Vyriausybė 360°

COVID-19 krizė labai aiškiai pademonstravo skaitmenizacijos svarbą ir būtinybę atverti duomenis ir kuo skubiau visas viešąsias paslaugas perkelti į elektroninę erdvę. Karantinas įrodė, kad mums kurį laiką gali tekti gyventi neišeinant iš namų arba maksimaliai apribojant judėjimą. Mums visiems turi būti patogu, paprasta ir suprantama naudotis skaitmeninėmis paslaugomis nepaisant amžiaus ar išsilavinimo.

Šiuo metu įgyvendinama skaitmeninė politika labai fragmentuota, už skirtingas sritis atsakingos vis kitos institucijos (Susisiekimo ministerija už infrastruktūros vystymą ir elektroninių ryšių politikos formavimą, Vidaus reikalų – elektroninės atpažinties sritį, už inovacijas – Ekonomikos ir inovacijų ministerija). Šioje srityje trūksta vieningos politikos ir aiškios krypties.

Nors skelbiama, kad didžioji dalis paslaugų jau perkelta į elektroninę erdvę, gyventojai ir verslas susiduria su nepatogiomis naudotis, daug užklausų reikalaujančiomis paslaugomis. Šiuo metu Lietuvoje neatliekama elektroninių paslaugų brandos lygio stebėsena, pateikiami tik bendriniai skaičiai, kiek paslaugų yra elektroninėje erdvėje, bet tai nieko nesako apie patogumą vartotojui ir, tarkim, kiek dar papildomo rankinio darbo paslauga reikalauja.

Viešieji duomenys atveriami labai lėtai (iš 400 duomenis atvėrė tik 5 įstaigos), trūksta sąsajų tarp įvairių informacinių sistemų, duomenys nekoreliuoja tarpusavyje.

1. Vartotojui draugiška, realaus laiko e-paslaugų platforma

Transformuosime e-valdžios vartus į verslui ir gyventojams draugišką platformą, kuri įgalintų gyventojus ir verslą realiu laiku gauti atsakymus į užklausas, automatiškai generuotų pažymas, paslaugos būtų patogios ir suprantamos.

Atsakingas institucijas įpareigosime kuriant e-paslaugas peržiūrėti visą procesą, jį inovatyviai pritaikyti pagal vartotojų poreikius, o ne tiesiog suskaitmeninti popierinius dokumentus ar perkelti biurokratinius procesus. Kuriant elektronines paslaugas įtraukti vartotojus ir pagal jų poreikius ar gebėjimus, amžiaus grupes pritaikyti paslauga. Ypatingą dėmesį skirsime vartotojo sąsajoms, kad naudojimasis sistemomis būtų intuityvus. Vertinsime elektroninių paslaugų brandos lygį, o ne tik faktą, kad jos perkeltos į elektroninę erdvę.

2. Elektroninių paslaugų plėtra ir pagarba vartotojui.

Plėsime elektroninių paslaugų spektrą tokiose srityse kaip teismų ar notarinės paslaugos, sveikatos paslaugos, muitinės funkcijų skaitmeninimas, statybos leidimų elektroninis administravimas, logistikos paslaugos, kt. Skatinsime gyventojus naudotis elektroninėmis paslaugomis, trumpindami teikiamos elektroninės paslaugos laiką iki 5 darbo dienų.

Tarkim, šiandien transporto sektoriuje, kuris sukuria net 13 proc. šalies BVP (pusę šio skaičiaus tenka krovininiam kelių transportui), naudojami tik popieriniai dokumentai. Todėl svarbu, kad valstybėje būtų sukurtos teisinės ir techninės prielaidos apdoroti skaitmeninius logistikos dokumentus, kaip antai CMR važtaraščius, diegiamos išmanios kelių apmokestinimo sistemos.

Užtikrinsime, kad būtų išlaikoma pagarba vartotojui, kuris turi suprasti, kokius duomenis jis teikia, kaip jie bus naudojami, turėtų galimybes rinktis. Būtina, kad net tais atvejais, kai vykdoma savaiminė įstatymu apibrėžta veikla (pvz., skolos išieškojimas), gyventojai būtų informuoti apie atliekamus veiksmus.

3. Skaitmeniniai įgūdžiai valstybės tarnyboje.

Atgaivinsime Digital Academy iniciatyvą, pasitelksime universitetus, verslo organizacijas ir sustiprinsime valstybės tarnautojų skaitmeninius įgūdžius IT technologijų, duomenų analitikos srityse. IT įgūdžiai turi tapti privalomais darbinantis į valstybės tarnybą.

4. Tarpvalstybinės sąsajos keičiantis duomenimis ir informacija.

Elektroninės viešosios paslaugos turi būti prieinamos ir užsienio gyventojams, todėl būtina visoje ES pripažįstama asmens indentifikavimo sistema, duomenų pasikeitimo galimybės, naudojantis vieninga ES infrastruktūra ir standartais (CEF Building Blocks). Paslaugas reikia pradėti teikti ir anglų kalba. Mūsų piliečiai taip pat privalo turėti galimybę prisijungti prie ES teikiamų viešųjų paslaugų.

5. Skaitmenizavimo politikos centras prie Vyriausybės.

Stiprinsime IVPK gebėjimus lyderiauti kuriant ir prižiūrint įgyvendinamą skaitmeninę darbotvarkę. IVPK prie Vyriausybės veiks kaip „smegenų centras“, kuriame dirba aukščiausio lygio vadovai ir specialistai (duomenų ir sistemų architektai, analitikai). Aiškiai formuluosime uždavinį IVPK, kad sparčiai būtų atverti viešieji duomenys teikti gyventojams patogias elektronines paslaugas, konsoliduoti valstybės informacinius išteklius ir modernizuotis informacines sistemas.

Efektyviai įgyvendinant skaitmeninę politiką labai svarbu, kad kiekvienoje ministerijoje, savivaldybėje ir kitose valstybei pavaldžiose institucijose bei įmonėse atsirastų už skaitmenizavimą atsakingi pareigūnai (Chief digital officers), kurie iš vidaus supranta paslaugas ir procesus, todėl galės efektyviau prisidėti skaitmenindami / modernizuodami duomenis.

6. Trišalė skaitmenizavimo taryba.

Prie IVPK įkursime trišalę skaitmenizavimo tarybą, kurioje dalyvaus vyriausybės, universitetų ir verslo atstovai, bus sutelkta išorės ekspertizė skaitmenizavimo klausimais, tariamasi dėl IVPK tikslų ir siektinų rezultatų, įgyvendinamų projektų. Verslas ir universitetai turės galimybę išsakyti savo poreikius, taip pat šiomis temomis konsultuoti viešąjį sektorių, pritraukti reikalingus mokslinius išteklius.

7. Skaitmeninių inovacijų laboratorija.

Siekiant viešojo sektoriaus skaitmeninių inovacijų, IVPK veiks skaitmeninių inovacijų laboratorija, kurioje bendradarbiaus viešojo sektoriaus ir mokslo žmonės, kurdami inovatyvius skaitmeninius sprendimus, teikdami paslaugas ir modernizuodami informacines sistemas.