Programa
Galimybių nelygybė ir skirtingos starto pozicijos mūsų vaikams

Prastėjanti švietimo padėtis Lietuvoje kelia ne tik ilgalaikių iššūkių, bet jau šiandien kuria sunkiai išsprendžiamas socialines ir ekonomines problemas. Neteisinga, kad didelė dalis Lietuvos vaikų gauna prastesnės kokybės išsilavinimą vien todėl, kad jiems tenka mokytis švietimo įstaigose, kurios neturi galimybių įdarbinti kompetentingų ir motyvuotų pedagogų, turėti reikalingų mokymo priemonių.

Gyvenamoji vieta ir socialinė padėtis dažnai riboja mūsų vaikų galimybes gauti geriausią išsilavinimą šalia esančioje mokykloje. Švietimo sistema turi naikinti atskirtį, o ne ją įtvirtinti. Kiekvienas Lietuvos vaikas privalo turėti vienodas galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą nepriklausomai nuo gyvenamos vietos ar šeimos socialinės padėties. Tam reikalingos jungtinės švietimo, kultūros ir socialinės srities, vietos savivaldos pajėgos, kad būtumėme tikri – mūsų šalyje nė vienas vaikas neatsidūrė užribyje.

Mūsų švietimo sistema privalo kurti tokią aplinką, kurioje subręstų atviras, atsakingas, kritiškai mąstantis, pilietiškas, kūrybiškas žmogus, pajėgus aktyviai dalyvauti Valstybės gyvenime, sugebantis tinkamai pasipriešinti išorės grėsmėms ar propagandai. Suprantantis, kad reikia pasirūpinti ne tik savimi, bet ir ateities kartomis, mus supančia aplinka. Todėl šiandien Lietuvos švietimui būtinas ilgalaikis strateginis sutarimas dėl švietimo vizijos ir pagrindinių tikslų. Tai padėtų apsispręsti, kuria linkme tobuliname švietimo sistemą, kad ji atlieptų XXI a. iššūkius, atitiktų kiekvieno besimokančiojo poreikius ir individualius gebėjimus, visiems Lietuvos vaikams užtikrintų vienodas galimybes siekti perspektyvą suteikiančio išsilavinimo. Privalome sutarti, kad ilgalaikiai švietimo tikslai neturėtų kisti dėl besikeičiančių vyriausybių ar pavienių politinių iniciatyvų, turime užtikrinti Lietuvos švietimo sistemos pokyčių nuoseklumą ir tęstinumą.

1. Užtikrinsime visiems vaikams prieinamą kokybišką ankstyvąjį ugdymą.

Iki 2025-ųjų pasieksime, kad ikimokyklinio ugdymo programose dalyvautų ne mažiau kaip 95 proc. vaikų ir visi nepalankiomis sąlygomis augantys vaikai lankytų darželius. Vaiko pinigus, skiriamus socialinės rizikos šeimoms, susiesime su dalyvavimu ikimokykliniame ugdyme. Siekdami įgyvendinti šį tikslą, sukursime papildomas paskatas savivaldybėms, kurios pasirūpintų, kad vaikai atvyktų į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Daugiau dėmesio skirsime ne tik vaikų priežiūrai, bet ir jų ugdymui, ankstyvai problemų diagnostikai (auklėtojos su aukštuoju išsilavinimu, atlygis, prilygintas bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimui).

2. Įgyvendinsime valstybinę „Tūkstantmečio“ gimnazijų programą. Šiuolaikiškas ugdymas – kiekvienam vaikui.

Užtikrinsime, kad visi Lietuvos vaikai, nepaisant gyvenamos vietos ir specialistų trūkumo, turėtų galimybę pasirengti profesinei veiklai ar studijoms aukštosiose mokyklose ir siekti sėkmingos karjeros. Todėl visos rajonų savivaldybės turės bent vieną kokybiškai aprūpintą gimnaziją-daugiafunkcinį centrą. Tuose rajonuose, kur jau veikia panašaus tipo gimnazijos, jas stiprinsime ir gerinsime infrastruktūrą, ten, kur tokių galimybių nėra, statysime naujas.

Šioms gimnazijoms kelsime tikslą tapti pedagoginių ugdymo pokyčių Lietuvoje generatoriais ir katalizatoriais. „Tūkstantmečio“ gimnazijos bei jų aprūpinimas bus organizuotas taip, kad šia infrastruktūra, neformaliomis veiklomis ir kitomis paslaugomis galėtų pasinaudoti visos regiono mokyklos.

Šiose gimnazijose bus visa reikalinga šiuolaikinė švietimo infrastruktūra – STEAM laboratorijos, švietimo pagalbos specialistai, psichologai, specialieji pedagogai, logopedai. Gimnazija bus pilnai pritaikyta specialių poreikių turintiems vaikams. Čia veiks bent viena tarptautinio bakalaureato klasė ir platus neformalaus ugdymo būrelių tinklas. Numatysime, kad gimnazija veiks kaip visos dienos mokykla, kai vaikai mokykloje praleidžia visą dieną, dauguma pamokų organizuojamos projektiniu principu, vyksta neformalus ugdymas. Užtikrinsime mokytojų kompetencijas ir mokyklų technologinį pasirengimą mokyti nuotoliniu būdu.

Organizuosime mokinių ir klasių pavėžėjimą iš nutolusių vietovių, kuriose nėra galimybių užtikrinti kokybiško formalaus ar/ir neformalaus ugdymo. Sudarysime sąlygas vaikams, kurių gyvenimo sąlygos sudėtingos, ar atstumas iki tokios gimnazijos per didelis, darbo dienomis gyventi bendrabutyje.

3. Mokytojų padėtį keisime iš esmės – pedagogo ateities paketas 2025.

Keisime bendravimo su mokytojais ir mokyklomis kultūrą. Ji turi tapti grįsta ne nuolatiniais reikalavimais, o pasitikėjimu ir sutarimu dėl tikslų, laisve kurti. Dirbsime kartu su savivaldybėmis ir mokyklomis, kad mokytojai turėtų sąlygas įgyvendinti savo tiesioginę misiją – ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus. Tam reikalingas adekvatus atlygis, parama mokytojui ugdymo procese, didesnės karjeros, tobulėjimo ir individualių sprendimų galimybės.

  • Užtikrinsime stabiliai augantį atlygį, kuris 2025 bus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus suvienodinsime su bendrojo ugdymo pedagogų. Peržiūrėsime mokytojų krūvio sandaros ir etatų formavimo principus.
  • Užtikrinsime visą mokytojams ugdymo procese būtiną paramą (pedagogai padėjėjai, specialieji pedagogai), kuri reikalinga įgyvendinti sėkmingą ugdymo procesą, mažinsime mokytojų administracinę naštą.
  • Užtikrinsime mokytojų nuolatinį tobulėjimą – sudarysime lanksčias sąlygas, kad kiekvienam mokytojui kasmet būtų skiriama 1 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma kaip tobulėjimo krepšelis, skirtas kvalifikacijai kelti.
  • Visose mokyklose diegsime profesionalius metinius mokyklos vadovo ir mokytojo pokalbius, kurių metu bus susitariama dėl laukiamų rezultatų, individualių tobulėjimo tikslų ir karjeros galimybių, skatinami mokytojai Skatinsime mokytojų mobilumą ir sudarysime karjeros galimybes kitose švietimo srities įstaigose ir institucijose.
  • Visiems pradedantiesiems mokytojams ir mokytojams stažuotojams įgyvendinsime mentorystės programas.
  • Laikysimės nuostatos, kad pedagogui būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas ir magistro laipsnis. Įvertinę amžiaus apribojimus nuosekliai diegsime šį principą ir finansiškai skatinsime magistro laipsnį įgijusius mokytojus. Numatysime galimybę įteisinti neformaliu ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas ir sudarysime sąlygas derinti darbą ir mokslus.

Stiprus vadovų korpusas.

Mokykloms ir darželiams turi vadovauti stipriausi vadovai. Parengsime motyvacinį paketą, kurį sudarys motyvuojantis darbo užmokestis, tobulėjimo perspektyvos, galimybė baigus kadenciją tęsti karjerą švietimo sistemoje. Esamiems ir būsimiems mokyklų vadovams ir pavaduotojams rengti ir vadovavimo, darbo organizavimo, žmonių išteklių valdymo kompetencijoms tobulinti parengsime ir įgyvendinsime tarptautinio lygio programą.

Vystysime edukologijos tyrimus.

Finansuosime nacionalinę mokslo programą edukologijos tyrimams vystyti. Valstybė teiks užsakymus reikalingiems švietimo tyrimams atlikti. Sutelksime mokslo centrų tyrimų potencialą, skatinsime bendradarbiavimą su Europos ir ypač Šiaurės valstybėmis.

4. Sutarsime dėl vienodo ugdymo kokybės standarto visose Lietuvos mokyklose.

Standartas numatys ne tik ugdymo kokybės reikalavimus, neformalaus ugdymo prieinamumą, bet ir nubrėš pagrindinius mokyklų tinklo konsolidavimo parametrus (mokytojo / mokinio santykis, jungtinių klasių panaikinimas, klasių komplektų skaičius ir kt.). Pagrindinis dėmesys – ugdymo kokybė ir vienodos galimybės kiekvienam vaikui. Remiantis šiuo standartu organizuosime mokyklų išorinį vertinimą ir skatinsime mokyklų savęs įsivertinimą, tarsimės su savivaldybėmis dėl geriausių sprendimų ir teiksime individualizuotą paramą mokykloms, kurių rezultatai yra nepakankami. Geriausius mokyklų vadovus pasitelksime padėti silpnesnėms mokykloms.

5. Suteiksime daugiau profesinių galimybių kiekvienam. Antro šanso programa.

Apjungsime Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų programas ir turimus išteklius, skirtus perkvalifikuoti ir parengti antros kvalifikacijos programas. Tarsimės su aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis, kad jos būtų pasirengusios teikti kokybiškas, rinkos poreikius atitinkančias paslaugas suaugusiųjų kvalifikacijai tobulinti ar naujai įgyti. Perkvalifikavimo užsakymą siesime su pramonės prioritetais augimo centruose. Savivaldybes skatinsime prisiimti moderatoriaus vaidmenį ir inicijuoti realiai veikiančias Užimtumo tarnybos, aukštųjų ir profesinių mokyklų, pramonės ir verslo bendradarbiavimo platformas, kurios pajėgtų suformuoti realų užsakymą darbuotojams perkvalifikuoti ar pritraukti.

Įgyvendinsime valstybinę STEAM programą. JAV, Airijos ir Nyderlandų pavyzdžiu parengsime ir įgyvendinsime valstybinę STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos dalykų) programą. Pagal šią programą mokytojai bus rengiami universitetuose, kurie turi geriausius materialiuosius ir žmogiškuosius technologinių ir inžinerinių krypčių mokslų išteklius. Visose bendrojo ugdymo grandyse peržiūrėsime ugdymo turinį. Vystysime STEAM centrus regionuose, investuosime į inžinerijos ir technologijos mokslų laboratorijas mokyklose ir aukštojo mokslo institucijose, sieksime pritraukti aukščiausio lygio mokslininkus bei dėstytojus. Be to, numatysime specialią programą gerindami visuomenės, o ypač švietimo sektoriaus darbuotojų skaitmeninį raštingumą, kad nepertrūkstamas nuotolinis mokymas taptų įprasta ugdymo proceso dalimi.

6. Mažinsime kultūrinę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų.

Ypatingą dėmesį skirsime visų visuomenės grupių regionuose kultūrinei edukacijai. Norint, kad Lietuvos visuomenė išliktų jautri mūsų šalies kultūriniam palikimui, domėtųsi šiuolaikine kūryba, būtų reikli kultūros turinio kokybei, atspari ir pilietiška, neužtenka tik didinti kultūros paslaugų pasiūlą regionuose, reikia kultūrinio gyventojų proveržio juos įtraukiant, sudominant gyvu bendravimu su kūrėjais, menininkais, taip pat skatinant pačius kurti ir dalyvauti kūrybiniuose procesuose.

  • Daugiau kultūros švietime ir ugdyme.

Skatinsime regionų kultūros įstaigų bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis ir švietimo srities ekspertais, siekiant rasti tinkamiausius būdus, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų galimybes ugdyti savo kūrybiškumą, atrasti įvairias meno rūšys, gauti profesionalią pagalbą plečiant kultūrinį pažinimą bei įgūdžius. Ieškosime finansinių galimybių, kad šalies regionuose būtų lengviau prieinamas neformalusis meninis ugdymas. Kursime sąlygas išvažiuojamosioms ir nuotolinėms meno pamokoms. Dalis meno pamokų bus organizuojama mokiniams lankantis ir pagal galimybes dalyvaujant kultūros ir meno institucijų renginiuose savame ir kituose Lietuvos regionuose, tam tikslui pritaikysime ir nuotolinio mokymosi priemones. Meno dalykų pamokos taps kūrybiškumo laboratorijomis, kuriose susijungs skirtingos disciplinos, moksleiviai turės galimybę praktiškai prisiliesti prie kūrybinių veiklų.

  • Kvalifikuoti ir motyvuoti specialistai šalies regionuose.

Didelį dėmesį skirsime kultūros ir menų dalykų mokytojų dalykinėms kompetencijoms kelti. Bendradarbiaudami su savivaldybėmis ieškosime efektyvių sprendimų išlaikant esamus kultūros edukatorius regionų kultūros įstaigose ir pritraukiant jaunus specialistus, kultūros vadybininkus ir meno kūrėjus. Tuo tikslu steigsime metines prestižines stipendijas jauniesiems kūrėjams ir kultūros vadybininkams, skirtas kurti ir dirbti regionuose. Sudarysime tinkamas gyvenimo sąlygas stipendijų gavėjams ir suteiksime priemones, reikalingas kultūros projektams įgyvendinti, kūrybinėms veikoms su įvairiomis amžiaus grupėmis. Inicijuosime regionuose dirbantiems kultūros sektoriaus darbuotojams skirtas programas kvalifikacijai kelti ir naujiems įgūdžiams įgyti.

  • Inovatyvios programos užtikrins kultūros prieinamumą.

Sieksime, kad profesionalūs meno kūriniai pasiektų Lietuvos žmones nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ir ekonominių galimybių. Tai įgyvendinsime per fizinį kultūros programų mobilumą ir skatinsime virtualaus kultūros turinio sklaidą:

  • Paleisime po Lietuvą riedėti Kultūros autobusą, su didžiųjų miestų kultūra sujungsiantį atokiausius mūsų šalies kampelius, kuriuose gyvenantys žmonės turės galimybę išgirsti koncertines programas, pamatyti naujausius spektaklius, šiuolaikinio meno parodas.
  • Gerinsime kino produkcijos prieinamumo sąlygas savivaldybėse – pritaikysime esamą infrastruktūrą ir suteiksime reikiamus technologinius sprendimus. Šiose erdvėse rodysime Lietuvos ir Europos kiną, įgyvendinsime įvairius edukacinius kino projektus, sudarysime galimybes vaikams ir jaunimui susipažinti su kino kūrybos procesais.
  • Lietuvos kultūros tarybą skatinsime plėsti regioninei kultūros atskirčiai mažinti skiriamų ilgalaikių programų spektrą. Šias programas pritaikysime pagal vietinius kultūros prioritetus ir poreikius, kurdami regiono kultūrinės tapatybės profilį, į šį procesą aktyviai įtrauksime vietines bendruomenes. Skatinsime bendradarbiavimą tarp valstybinių, savivaldybių ir nevyriausybinio sektoriaus kultūros įstaigų.
Sėkmės kriterijai
2025
2025 Šiandien
Lietuvos mokiniai pagal pasiekimus pateks į PISA reitingo 10-uką. Šiandien – 27 vieta.
Mokytojų atlyginimai bus 30 proc. didesni nei šalies vidurkis. Šiandien – 94 proc. vidurkio.
15 proc. 25-64 metų asmenų dalyvaus mokymosi visą gyvenimą programose. Šiandien – 6,6 proc.
Gyventojų, kurie patys aktyviai dalyvauja kultūrinėse veiklose, padidės iki 30 proc. Šiandien – 22,5 proc.