Paremk Nacionalinė apklausa Programa
Galimybių nelygybė ir skirtingos starto pozicijos mūsų vaikams

Prastėjanti švietimo padėtis Lietuvoje kelia ne tik ilgalaikių iššūkių, bet jau šiandien kuria sunkiai išsprendžiamas socialines ir ekonomines problemas. Neteisinga, kad didelė dalis Lietuvos vaikų gauna prastesnės kokybės išsilavinimą vien todėl, kad jiems tenka mokytis švietimo įstaigose, kurios neturi galimybių įdarbinti kompetentingų ir motyvuotų pedagogų, turėti reikalingų mokymo priemonių. Gyvenamoji vieta ir socialinė padėtis dažnai riboja mūsų vaikų galimybes gauti geriausią išsilavinimą šalia esančioje mokykloje. Švietimo sistema turi naikinti atskirtį, o ne ją įtvirtinti. Tam reikalingos jungtinės švietimo, kultūros ir socialinės srities, vietos savivaldos pajėgos.

Švietimo sistema Lietuvoje suvokiama siaurai ir ribotai, pamirštant, kad visos švietimo sistemos dalys – ankstyvasis, bendrasis, profesinis ir aukštasis ugdymas – tarpusavyje glaudžiai susijusios. Vienos švietimo sistemos dalies iššūkiai negali būti analizuojami ir sprendžiami atsietai nuo likusiųjų. Lietuvoje labai trūksta mokymosi visą gyvenimą kultūros ir tradicijų, ypač vyresnių gyventojų aktyvumo dalyvaujant švietimo veiklose. Be to, mūsų darbo rinkoje jau kurį laiką susidariusi paradoksali situacija, kai išsilavinimą turintiems žmonėms nepavyksta rasti darbo, o darbdaviai skundžiasi nerandantys tinkamos kvalifikacijos darbuotojų. Taigi mūsų švietimo sistema privalo kurti tokią aplinką, kurioje subręstų atviras, atsakingas, kritiškai mąstantis, pilietiškas, kūrybiškas žmogus, pajėgus aktyviai dalyvauti Valstybės gyvenime, sugebantis prisitaikyti prie pokyčių ir tinkamai pasipriešinti išorės grėsmėms ar propagandai. Suprantantis, kad reikia pasirūpinti ne tik savimi, bet ir ateities kartomis, mus supančia aplinka.

Todėl šiandien Lietuvos švietimui būtinas ilgalaikis strateginis sutarimas dėl švietimo vizijos ir pagrindinių tikslų. Tai padėtų apsispręsti, kuria linkme tobuliname švietimo sistemą, kad ji atlieptų XXI a. iššūkius, atitiktų kiekvieno besimokančiojo poreikius ir individualius gebėjimus, visiems Lietuvos vaikams užtikrintų vienodas galimybes siekti perspektyvą suteikiančio išsilavinimo. Privalome sutarti, kad ilgalaikiai švietimo tikslai neturėtų kisti dėl besikeičiančių vyriausybių ar pavienių politinių iniciatyvų, turime užtikrinti Lietuvos švietimo sistemos pokyčių nuoseklumą ir tęstinumą.

Sieksime, kad visi nepalankiomis sąlygomis augantys vaikai lankytų darželius. Vaiko pinigus, skiriamus socialinės rizikos šeimoms, susiesime su dalyvavimu ikimokykliniame ugdyme. Panaikinsime finansines paskatas nevesti vaiko į darželį. Šiam tikslui įgyvendinti bendradarbiausime su savivaldybėmis, kad būtų užtikrintas vaikų atvykimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas ar steigiamos naujos grupės šalia namų, didinama ikimokyklinio ugdymo formų įvairovė.

Siūlysime ankstinti priešmokyklinį ugdymą ir sutarus su ekspertais bei švietimo bendruomene palaipsniui pereiti prie visuotinio ankstyvojo ugdymo bent nuo penkerių metų. Šiame etape ugdymas neturėtų būti suprantamas kaip formalus žinių įsisavinimas. Tai ugdymas per žaidimą, kūrybingumo, socialinių, kultūrinių kompetencijų stiprinimą. Šiuo laikotarpiu diagnozuojamos galimos mokymosi problemos ir ieškoma sprendimų. Sutarsime, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogams būtinas aukštasis išsilavinimas. Numatysime pakankamą pereinamąjį laikotarpį šiam tikslui pasiekti.

2. Sutarsime dėl vienodo ugdymo kokybės standarto visose Lietuvos mokyklose.

Standartas numatys ne tik ugdymo kokybės reikalavimus, neformalaus ugdymo prieinamumą, bet ir nubrėš pagrindinius mokyklų tinklo stiprinimo parametrus (mokytojo / mokinio santykis, jungtinių klasių panaikinimas, klasių komplektų skaičius, išlaidos administravimui ir kt.). Pagrindinis dėmesys – ugdymo kokybė ir vienodos galimybės kiekvienam vaikui. Remiantis šiuo standartu organizuosime mokyklų išorinį vertinimą ir skatinsime mokyklų savęs įsivertinimą, tarsimės su savivaldybėmis dėl geriausių sprendimų ir teiksime individualizuotą paramą mokykloms, kurių rezultatai yra nepakankami. Geriausius mokyklų vadovus pasitelksime padėti silpnesnėms mokykloms.

3. Įgyvendinsime valstybinę Tūkstantmečio gimnazijų programą.

Sieksime, kad visi Lietuvos vaikai, nepaisant gyvenamos vietos ir specialistų trūkumo, turėtų galimybę pasirengti profesinei veiklai ar studijoms aukštosiose mokyklose ir siekti sėkmingos karjeros. Todėl sieksime, kad visos rajonų savivaldybės turėtų bent vieną kokybiškai aprūpintą gimnaziją-daugiafunkcinį centrą. Tuose rajonuose, kur jau veikia panašaus tipo gimnazijos, jas stiprinsime ir gerinsime infrastruktūrą, ten, kur tokių galimybių nėra, statysime naujas.

Šioms gimnazijoms kelsime tikslą tapti pedagoginių ugdymo pokyčių Lietuvoje generatoriais ir katalizatoriais. Tūkstantmečio gimnazijos ir jų aprūpinimas bus organizuotas taip, kad šia infrastruktūra, neformaliomis veiklomis ir kitomis paslaugomis naudotųsi visos regiono mokyklos ir jų vaikai. Atranka į šias gimnazijas vykdoma nebus.

Šiose gimnazijose bus visa reikalinga šiuolaikinė švietimo infrastruktūra – STEAM laboratorijos, švietimo pagalbos specialistai, psichologai, specialieji pedagogai, logopedai. Gimnazijoje veiks bent viena tarptautinio bakalaureato klasė ir platus neformalaus ugdymo būrelių tinklas. Gimnazijos bus visiškai pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems vaikams, vykdomas įtraukusis ugdymas.

Organizuosime mokinių ir klasių pavėžėjimą iš nutolusių vietovių, kuriose nėra galimybių užtikrinti kokybiško formalaus ar/ir neformalaus ugdymo. Sudarysime galimybes vaikams, kurių gyvenimo sąlygos sudėtingos ar atstumas iki tokios gimnazijos per didelis darbo dienomis gyventi bendrabutyje.

4. Įgyvendinsime valstybinę STEAM programą.

JAV, Airijos ir Nyderlandų pavyzdžiu parengsime ir įgyvendinsime valstybinę STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos dalykų) programą. Pagal šią programą mokytojai bus rengiami universitetuose, kurie turi geriausius materialiuosius ir žmogiškuosius technologinių ir inžinerinių krypčių mokslų išteklius. Visose bendrojo ugdymo grandyse peržiūrėsime ugdymo turinį. Vystysime STEAM centrus regionuose, investuosime į inžinerijos ir technologijos mokslų laboratorijas mokyklose ir aukštojo mokslo institucijose. Be to, numatysime specialią programą gerindami visuomenės, o ypač švietimo sektoriaus darbuotojų skaitmeninį raštingumą, kad nepertrūkstamas nuotolinis mokymas taptų įprasta ugdymo proceso dalimi.

5. Rūpinsimės specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.

Sudarysime galimybes šeimoms, kurios augina vaikus su negalia, pasirinkti, kokioje mokykloje – specialiojoje ar bendrojo lavinimo – mokysis jų atžala. Nuosekliai naikinsime Lietuvoje vis dar išliekančią ydingą praktiką žmones su negalia lavinti tik specializuotose įstaigose ar namuose, o ne bendrojo lavinimo mokyklose. Švietimo įstaigų fizinę aplinką pritaikysime mokiniams su specialiaisiais ugdymo poreikiais. Bendradarbiausime su savivaldybėmis siekdami užtikrinti, kad visose naujai statomose mokyklose būtų taikomi universalaus dizaino principai ir aplinka visiškai pritaikyta specialių poreikių turintiems vaikams. Siūlysime mokinio asistento pareigybę, siekdami ugdymo procese individualizuoti pagalbą mokiniams su negalia. Bendradarbiaudami su savivaldybėmis užtikrinsime adekvatų finansavimą ir aktualią metodinę pagalbą vaikų dienos centrams. Organizuosime konsultacijas vaikams, tėvams ir klasėms, parengiant juos priimti ir integruoti specialių poreikių turinčius vaikus.

6. Mokytojų padėtį keisime iš esmės – pedagogo ateities paketas 2025.

Keisime bendravimo su mokytojais ir mokyklomis kultūrą. Ji turi būti grįsta ne nuolatiniais reikalavimais, o pasitikėjimu ir sutarimu dėl tikslų, laisve kurti. Dirbsime kartu su savivaldybėmis ir mokyklomis, kad mokytojai turėtų sąlygas įgyvendinti savo tiesioginę misiją – ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus. Tam reikalingas adekvatus atlygis, parama mokytojui ugdymo procese, didesnės karjeros, tobulėjimo ir individualių sprendimų galimybės.

  • Užtikrinsime stabiliai augantį atlygį, kuris sieks 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Mokytojams užtikrinsime visą ugdymo procese būtiną paramą (pedagogai padėjėjai, specialieji pedagogai), kuri reikalinga įgyvendinti sėkmingą ugdymo procesą, mažinsime mokytojų administracinę naštą.
  • Skatinsime mokytojų nuolatinį tobulėjimą, kad kiekvienam mokytojui kasmet būtų skiriama 1 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma kaip tobulėjimo krepšelis, skirtas kvalifikacijai kelti. Skatinsime mokytojų mobilumą, sudarysime karjeros galimybes kitose švietimo srities įstaigose ir institucijose, įgyvendinsime mentorystės programas pradedantiesiems mokytojams ir mokytojams stažuotojams.
  • Laikysimės nuostatos, kad pedagogui būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas ir magistro laipsnis. Įvertinę amžiaus apribojimus nuosekliai diegsime šį principą ir finansiškai skatinsime magistro laipsnį įgijusius mokytojus. Numatysime galimybę įteisinti neformaliu ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas ir sudarysime sąlygas derinti darbą ir mokslus.

Finansuosime nacionalinę mokslo programą edukologijos tyrimams vystyti. Valstybė teiks užsakymus reikalingiems švietimo tyrimams atlikti. Sutelksime mokslo centrų tyrimų potencialą, skatinsime bendradarbiavimą su Europos ir ypač Šiaurės valstybėmis.

8. Prioritetas – studijų kokybė.

Akcentuosime studijų kokybę, ne kiekybę, todėl didinsime finansavimą vienam studentui, taip sudarydami galimybę aukštosioms mokykloms stiprinti studijų kokybę ir didinti akademinių darbuotojų darbo užmokestį. Peržiūrėsime studijų krepšelio sandarą ir pamažu pereisime nuo krepšelio finansavimo link sutarčių sudarymo dėl specialistų rengimo studijų kryptyse, kurių pagrindas – studijas baigiančių absolventų kompetencijos lygis. Laikysimės nuostatos, kad visos mokslo ir studijų sritys yra svarbios kuriant valstybės gerovę, todėl planuojant absolventų skaičių, remsimės ne tik rinkos poreikiais, bet ir valstybės gerovės stiprinimo tikslais.

9. Stiprinsime mokslo centrų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje konkurencingumą.

Sieksime, kad bent vienas Lietuvos universitetas patektų į QS reitingo 200- uką. Suformuosime siektinų tikslų ir finansavimo paketą, reikalingą šiam tikslui pasiekti. Universitetams keliamus tikslus pirmiausia siesime su mokslo rodikliais, tokiais kaip pajamos iš MTEP, doktorantų skaičius, citavimo indeksas, tarptautinių tyrėjų skaičius ir kt. Universitetų finansavimo sistema bus paremta mokslo ir studijų rezultatais.

Mokslo centruose sukursime MTEPI bazę (verslo akseleratoriai, parama produktams sukurti ir komercializacijai, prototipavimo laboratorijos), kuri apimtų ne tik taikomuosius tyrimus, bet ir naujų medžiagų, prototipų kūrimą, išbandymą ir testavimą. Siekiant sukurti vientisą ir nuoseklią mokslo pavertimo naujais produktais sistemą, stiprinsime antreprenerystės pajėgumus mokslo centruose (technologijų perdavimas, komercializacija), skatinsime glaudų bendradarbiavimą tarp aukštojo mokslo, verslo, savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus.

Didinsime mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą ir sumažinsime biurokratinę naštą vykdyti mokslinius projektus, teikiant paraiškas konkursams ir atsiskaitant už projektų rezultatus. Lietuvoje bus palankiausios sąlygos talentams vykdyti mokslinę veiklą. Įgyvendinsime programą, kuria į universitetus Lietuvai prioritetinėse mokslo srityse pritrauksime aukšto lygio, pasaulyje pripažintų mokslininkų grupes. Pasaulyje pripažintiems Lietuvos mokslo lyderiams ir tarptautinėms mokslininkų grupėms padidinsime finansavimą, ypatingą dėmesį skirdami prioritetinėms Lietuvos pramonės sritims. Tokioms grupėms finansavimą užtikrinsime ne trumpesniam kaip septynerių metų laikotarpiui. Lygiagrečiai didinsime paskatas studijuoti doktorantūroje.

10. Mažinsime kultūrinę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų.

Ypatingą dėmesį skirsime visų visuomenės grupių regionuose kultūrinei edukacijai. Norint, kad Lietuvos visuomenė išliktų jautri mūsų šalies kultūriniam palikimui, domėtųsi šiuolaikine kūryba, būtų reikli kultūros turinio kokybei, atspari ir pilietiška, neužtenka tik didinti kultūros paslaugų pasiūlą regionuose, reikia kultūrinio gyventojų proveržio juos įtraukiant, sudominant gyvu bendravimu su kūrėjais, menininkais, taip pat skatinant pačius kurti ir dalyvauti kūrybiniuose procesuose.

  • Daugiau kultūros švietime ir ugdyme. Skatinsime regionų kultūros įstaigų bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis ir švietimo srities ekspertais, siekiant rasti tinkamiausius būdus, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų galimybes ugdyti savo kūrybiškumą, atrasti įvairias meno rūšis, gauti profesionalią pagalbą plečiant kultūrinį pažinimą bei įgūdžius. Kursime sąlygas išvažiuojamosioms ir nuotolinėms meno pamokoms. Dalis meno pamokų bus organizuojama mokiniams lankantis ir pagal galimybes dalyvaujant kultūros ir meno institucijų renginiuose savame ir kituose Lietuvos regionuose, tam tikslui pritaikysime ir nuotolinio mokymosi priemones. Meno dalykų pamokos taps kūrybiškumo laboratorijomis, kuriose susijungs skirtingos disciplinos, moksleiviai turės galimybę praktiškai prisiliesti prie kūrybinių veiklų.
  • Kvalifikuoti ir motyvuoti specialistai šalies regionuose. Didelį dėmesį skirsime kultūros ir menų dalykų mokytojų dalykinėms kompetencijoms kelti. Bendradarbiaudami su savivaldybėmis ieškosime efektyvių sprendimų išlaikant esamus kultūros edukatorius regionų kultūros įstaigose ir pritraukiant jaunus specialistus, kultūros vadybininkus ir meno kūrėjus. Tuo tikslu steigsime metines prestižines stipendijas jauniesiems kūrėjams ir kultūros vadybininkams, skirtas kurti ir dirbti regionuose. Sudarysime tinkamas gyvenimo sąlygas stipendijų gavėjams ir suteiksime priemones, reikalingas kultūros projektams įgyvendinti, kūrybinėms veikoms su įvairiomis amžiaus grupėmis. Inicijuosime regionuose dirbantiems kultūros sektoriaus darbuotojams skirtas programas kvalifikacijai kelti ir naujiems įgūdžiams įgyti.
  • Inovatyvios programos užtikrins kultūros prieinamumą. Sieksime, kad profesionalūs meno kūriniai pasiektų Lietuvos žmones nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ir ekonominių galimybių. Tai įgyvendinsime per fizinį kultūros programų mobilumą ir skatinsime virtualaus kultūros turinio sklaidą. Paleisime po Lietuvą riedėti Kultūros autobusą, su didžiųjų miestų kultūra sujungsiantį atokiausius mūsų šalies kampelius. Sieksime, kad miestų ir rajonų bibliotekos būtų aprūpintos naujausiais literatūros kūriniais, jose vyktų įvairūs bendruomenių švietimo renginiai. Gerinsime kino produkcijos prieinamumo sąlygas savivaldybėse – pritaikysime esamą infrastruktūrą ir suteiksime reikiamus technologinius sprendimus. Šiose erdvėse rodysime Lietuvos ir Europos kiną, įgyvendinsime įvairius edukacinius kino projektus. Lietuvos kultūros tarybą skatinsime plėsti regioninei kultūros atskirčiai mažinti skiriamų ilgalaikių programų spektrą.
Sėkmės kriterijai
2025
2025 Šiandien
Gyventojų, kurie patys aktyviai dalyvauja kultūrinėse veiklose, padidės iki 30 proc. Šiandien – 22,5 proc.
Visi socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Lėšų suma, tenkanti vienam universiteto studentui, padidės bent 30 proc.