Paremk Nacionalinė apklausa Programa
Nesubalansuota sveikatos apsaugos sistema
Covid-19 prioritetai
Gyventojų emocinė sveikata

Anot IHME tyrimo, jau daugelį metų viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios Lietuvoje prarandami potencialūs gyvenimo metai, yra prasta gyventojų psichinė sveikata, psichologinė būklė. Nors pastaruoju metu situacija gerėja, nuo Vakarų Europos valstybių vis dar pakankamai stipriai atsiliekame pagal skubiai prieinamą psichologinę ir psichiatrinę pagalbą.

Mus užklupusi COVID-19 krizė ragina dar rimčiau susirūpinti mūsų emocine sveikata. Iki šiol šiai sveikatos sričiai buvo skiriama minimaliai dėmesio, nors būtent psichologinis žmogaus saugumas ir savijauta yra svarbiausias gyvenimo kokybės veiksnys. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad be įprastų simptomų – nerimo ir baimės – karantino metu išryškėjo ir kitų problemų: vienišumas, liūdesys, depresija, žalingas alkoholio ir narkotikų vartojimas, savęs žalojimas ir suicidinis elgesys. Todėl taip stipriai pažeistai bendruomenei itin svarbus psichikos sveikatos paslaugų pasiekiamumas, o šios srities specialistams turi būti sudarytos sąlygos efektyviai veikti priešakinėse pozicijose. Nuo to gali priklausyti, kaip greitai psichologiškai atsigausime mes, o tuo pačiu ims kilti ir valstybės ekonomika.

1. Šiuolaikiškai gydysime psichikos sutrikimus.

Pereisime nuo medikamentinio psichinės sveikatos sutrikimų gydymo prie ankstyvos psichikos sutrikimų diagnostikos ir prevencijos. Atsisakysime neveiksmingos ir sovietinius laikus menančios šiandienės sistemos, kai psichikos sutrikimus dažniausiai gydo psichiatrijos ligoninės, kur neproporcingai taikomas medikamentinis ir stacionarus gydymas.

Stiprinsime šeimos gydytojų kompetencijas, kad diagnozuotų ankstyvą depresiją ir kitas psichikos problemas. Imsimės priemonių destigmatizuoti sergančius depresija ir skatinti juos ieškoti pagalbos, užuot slėpus savo problemas. Didinsime visuomenės sąmoningumo lygį, kad tokie žmonės nebūtų diskriminuojami dėl galimos ligos diagnozės.

2. Gerinsime psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą.

Stiprinsime psichikos sveikatos centrų komandas, didinsime jų finansavimą. Steigsime priklausomybės ligų skyrius rajoninėse ligoninėse, nes penkių centrų didmiesčiuose jau nebepakanka. Priartinsime psichiatrijos pagalbą prie žmonių – reorganizuosime rajonų ligonines į psichosomatikos, somatopsichiatrijos (tai ypač aktualu senyvo amžiaus pacientams). Steigsime ir plėtosime alternatyvias hospitalizacijai paslaugas: atviro dialogo mobilias paslaugas, Soteria namus, krizių centrus.
Stiprinsime ir plėsime ambulatorines, dienos stacionaro, nemedikamentines psichikos sutrikimų gydymo paslaugas. Didinsime psichoterapijos, psichosocialinės reabilitacijos įkainius. Plėsime paslaugas nuo psichotropinių medžiagų, interneto priklausomiems paaugliams.
Parengsime psichiatrijos ligoninių, skyrių ir centrų modernizavimo programą, numatysime reikalingas valstybės ir ES lėšas. Remiantis kitų šalių patirtimi, sukursime ir finansuosime efektyvias psichikos sveikatos sutrikimų prevencines ir psichikos sveikatos programas.

3. Daugiau bendradarbiausime su seniūnijomis ir vietos bendruomenėmis.

Stiprinsime vietos bendruomenes ir seniūnijas, didinsime socialinių darbuotojų skaičių. Skatinsime bendruomeninę pagalbą rizikos šeimoms ir asmenims. Siekdami spręsti alkoholizmo problemą ne vien pasiūlos ribojimais, skatinsime prasmingo užimtumo, sporto plėtrą, ypač kaimo vietovėse. Stiprinsime dienos centrų veiklą, raginsime bendruomenes kurti „šiltus kambarius“, kurie spręstų vienišumo, socialinės atskirties problemas.

4. Regionuose stiprinsime specializuotus kompleksinės pagalbos centrus.

(COVID-19 problemoms spręsti). Specializuotų kompleksinės pagalbos centrų pagrindu regionuose (toliau – Regioniniai centrai) sutelksime esamas savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų pajėgas ir teiksime reikiamą pagalbą ir konsultacijas socialinės rizikos grupėje esantiems asmenims bei šeimoms, taip pat tiems žmonėms, kurie dirba padidintos rizikos sektoriuose, ir jų artimiesiems. Pagalba turėtų būti suteikiama visiems besikreipiantiems, kurie susidūrė su iššūkiais, susijusiais su dėl viruso pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis.

Regioninio centro veikla bus organizuojama tinkliniu principu, apjungiant esamų organizacijų pajėgas, tokių kaip savivaldybių psichikos centrai, savivaldybių TBK (Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo) specialistai ir nevyriausybinės organizacijos. Konsultacijos sprendžiant socialinius ir emocinius sunkumus vyktų nuotoliniu būdu – telefonu arba elektroninėmis priemonėmis. Ateityje, karantino sąlygoms švelnėjant, plėsime gyvas konsultacijas ir pagalbą. Aktualiais klausimais būtų parengtos ir informacinės platformos.

Numatysime, kad centruose būtų sudarytos galimybės gauti skubią informacinę pagalbą aktualiais socialiniais ir psichikos sveikatos klausimais, taip pat savalaikiškai ir anonimiškai gauti psichiatro, psichologo konsultacijas.