Programa
Nesubalansuota sveikatos apsaugos sistema
Covid-19 prioritetai
Gyventojų emocinė sveikata

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad be įprastų simptomų – nerimo ir baimės – turėsime ir kitų karantino sukeltų problemų: gali išryškėti vienišumas, liūdesys, depresija, žalingas alkoholio ir narkotikų vartojimas, savęs žalojimas ir suicidinis elgesys. Todėl taip stipriai pažeistai bendruomenei labai svarbu gauti reikiamas psichikos sveikatos paslaugas, o šios srities specialistams turi būti sudarytos sąlygos efektyviai veikti priešakinėse linijose. Nuo šių specialistų gali priklausyti, kaip greitai kiekvienas iš mūsų atsigausime, o tuo pačiu ir kokia projekcija kils mūsų ekonomika.

Atsižvelgdami į šias aplinkybes ir išskirdami pagrindines rizikos grupes – socialiai pažeidžiamos šeimos, vyresni ir/ar vieniši žmonės, neįgalūs asmenys, medicinos sektoriaus darbuotojai – siūlome šiuos krizės pasekmes lengvinančius sprendimus.

Vidutinio ir ilgesniojo laikotarpio sprendimai

1. Šiuolaikiškai gydysime psichikos sutrikimus.

Pereisime nuo medikamentinio psichinės sveikatos sutrikimų gydymo prie ankstyvos psichikos sutrikimų diagnostikos ir prevencijos. Atsisakysime neveiksmingos ir sovietinius laikus menančios šiandienės sistemos, kai psichikos sutrikimus dažniausiai gydo psichiatrijos ligoninės, kur neproporcingai taikomas medikamentinis ir stacionarus gydymas.

Stiprinsime šeimos gydytojų kompetencijas, kad diagnozuotų ankstyvą depresiją ir kitas psichikos problemas. Imsimės priemonių destigmatizuoti sergančius depresija ir skatinti juos ieškoti pagalbos, užuot slėpus savo problemas. Didinsime visuomenės sąmoningumo lygį, kad tokie žmonės nebūtų diskriminuojami dėl galimos ligos diagnozės.

2. Didinsime visuomenės emocinį raštingumą.

Bendradarbiaudami su emocinės sveikatos specialistais, gerinsime visuomenės gebėjimą įžvelgti, suprasti ir tinkamai reikšti savo emocijas, atpažinti ir suvokti savo ir artimųjų psichikos sveikatos sunkumus, konstruktyviai juos spręsti, laiku kreiptis reikalingos pagalbos ir bendruomeniškai juos palaikyti.

3. Gerinsime psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą.

Stiprinsime psichikos sveikatos centrų komandas, didinsime jų finansavimą. Steigsime priklausomybės ligų skyrius rajoninėse ligoninėse, nes penkių centrų didmiesčiuose jau nebepakanka. Psichiatrijos pagalbą priartinsime prie žmonių – reorganizuosime rajonų ligonines į psichosomatikos ir somatopsichiatrijos (tai ypač aktualu senyvo amžiaus pacientams). Steigsime ir plėtosime alternatyvias hospitalizacijai paslaugas: atviro dialogo mobilias paslaugas, „Soteria“ namus, krizių centrus.

Stiprinsime ir plėsime psichiatrijos dienos stacionarus, ambulatorinių konsultacijų skyrius / poskyrius. Sudarysime sąlygas kreiptis psichologinės pagalbos į tą pačią gydymo įstaigą, kurioje pacientai užsiregistravę arba į bet kurią kitą licencijuotą įstaigą (lėšas už šią paslaugą asmuo nusineštų į bet kurią licencijuotą įstaigą). Nuo 10 iki 15 kartų didinsime kompensuojamas psichoterapijos sesijas ir metinę bazinę kainą.

4. Kursime modernią asmens psichikos sveikatos įstaigų infrastruktūrą.

Parengsime psichiatrijos ligoninių, skyrių ir centrų modernizavimo programą, numatysime reikalingas valstybės ir ES lėšas. Remdamiesi kitų šalių patirtimi, sukursime ir finansuosime efektyvias psichikos sveikatos sutrikimų prevencines ir psichikos sveikatos stiprinimo programas.

5. Daugiau bendradarbiausime su seniūnijomis ir vietos bendruomenėmis.

Vietos seniūnams kartu su vietos bendruomenių lyderiais, policijos atstovais ir medikais suteiksime didesnes galimybes ir atsakomybes padėti priklausomiems nuo alkoholio (ypač kai piktnaudžiavimas alkoholiu susijęs su smurtu), patyrusiems alkoholinę psichozę žmonėms, suteikiant galimybes ir pareigas rūpintis jų gydymu, stebėti jų šeimos ir vaikų būklę. Ši pagalba galėtų būti teikiama pasitelkus ir specialius socialinius darbuotojus, priskirtus ne rizikos šeimoms, o visai bendruomenei. Tokie socialiniai darbuotojai tarp bendruomenės narių pirmiausia identifikuotų rizikos veiksnius.

Remsime ir skatinsime šias problemas sprendžiančias bendruomenes. Stiprinsime dienos centrų veiklą, raginsime bendruomenes kurti „Šiltus kambarius“, kurie spręstų vienišumo, socialinės atskirties problemas.

!Regionuose stiprinsime specializuotus kompleksinės pagalbos centrus

Jų pagrindu regionuose sutelksime esamas savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų pajėgas, teiksime reikiamą pagalbą ir konsultacijas socialinės rizikos grupių asmenims bei šeimoms, taip pat žmonėms, dirbantiems padidintos rizikos sektoriuose, jų artimiesiems. Pagalba turėtų būti suteikiama kiekvienam, susidūrusiam su iššūkiais, kurie atsirado dėl pakitusių gyvenimo aplinkybių.

Regioninio centro veikla bus organizuojama tinkliniu principu, apjungiant esamų organizacijų pajėgas – savivaldybių psichikos centrus, savivaldybių TBK (Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo) specialistus ir nevyriausybines organizacijas. Spręsdami socialinius ir emocinius sunkumus, konsultuosime nuotoliniu būdu – telefonu arba elektroninėmis priemonėmis. Ateityje, švelnėjant karantino sąlygoms, plėsime gyvas konsultacijas ir pagalbą. Aktualiais klausimais parengsime ir informacines platformas.

Numatysime, kad centruose būtų teikiama skubi informacinė pagalba aktualiais socialiniais ir psichikos sveikatos klausimais, savalaikiškai, anonimiškai konsultuotų psichologai ar psichiatrai.