Programa
Išsikvėpęs ekonominis modelis

Ekonomikos programoje siūlome priemones, padėsiančias pakeisti iki šiol pigia darbo jėga, žemomis technologijomis grįstą ekonomikos vystymosi modelį. Mums kyla vis didesnė rizika atsidurti vadinamuose „vidutinių pajamų spąstuose“, kai pragyvenimo lygis, artėjantis prie ES vidurkio, tiesiog sustos. Taip nutinka, kai atlyginimai sparčiai auga, o ekonomika nesugeba taip greitai persikelti ant aukštesnės pridėtinės vertės ar aukštesnio produktyvumo bėgių. Siekis išlaikyti tokio ekonominio modelio konkurencingumą gali kelti grėsmę nacionaliniams interesams: pastangos dirbtinai išlaikyti pigią darbo jėgą neleis darbo užmokesčiui natūraliai priartėti prie Vakarų Europos vidurkio ir tikėtis grįžtančių išvykusių bendrapiliečių.

Jeigu nesugebėsime pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės ar aukštesnio produktyvumo, dešimtmečio pabaigoje stebėsime ekonomikos stagnaciją – kaip Graikija ar Portugalija ilgam laikui įstrigsime ties 80–85 proc. BVP / capita lygiu, niekaip nepasiekdami nei Vokietijos, nei Švedijos lygio. Tai atims žmonių viltį, kad Lietuvoje gali būti pasiekti vakarietiško gyvenimo ir paslaugų lygio standartai.

Reikia įvertinti ir tai, kad valdantieji šiuo sunkiu šaliai laikotarpiu, pūsdami valstybės išlaidų apimtis, neatsakingai dalydami vienkartines išmokas, įgyvendino ne vieną ekonomiškai neracionalų ir rizikingą sprendimą. Jų akivaizdoje valdantieji nesiėmė peržiūrėti biudžeto eilutes ir atnaujinti skaičius, nors akivaizdu, kad formuojant 2020 m. biudžetą tiek išlaidų prognozės, tiek ekonomikos aplinka buvo smarkiai kitokia.

Dėl šios neatsakingos fiskalinės politikos Lietuvos ekonomikai gresia rimti iššūkiai. Remiantis Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko skaičiavimais, ateinančiais metais valstybės skola dėl išlaidų tempo šoks į dar nematytas aukštumas ir artės prie Mastrichto kriterijaus, t. y., 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginti, ankstesnės finansų krizės metu valstybės skola buvo pasiekusi 40 proc. BVP. Be augančios valstybės išlaidų apimties, kartu mažėja surenkami mokesčiai. 2020 metais Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas bus didžiausias Europos Sąjungoje ir sieks apie 12 proc. – visa tai neišvengiamai užprogramuos ekonominius sunkumus ateinantiems 2021 metams. Todėl jau šių metų pabaigoje gali tekti priimti griežtus, su fiskaline drausme ir valstybės skolos bei biudžeto deficito balansavimu susijusius sprendimus.

Tolesniuose punktuose išdėstyti būtini vidutinio ir ilgojo laikotarpio žingsniai, siekiant transformuoti mūsų ūkį į aukšta pridėtine verte grįstą ekonomikos modelį.

1. Koncentruosime resursus ir įtvirtinsime Lietuvą kaip bio- ir sveikatos technologijų centrą Europoje.

Siaurinsime sumanios specializacijos prioritetų skaičių ir valstybės paramą koncentruosime į bio ir sveikatos technologijų, naujų medžiagų (fotonikos ir lazerių technologijos), IT (finansinių technologijų, žaidimų industrijų ir kibernetinio saugumo) sritis. Užtikrinsime, kad didelė valstybės lėšų, skirtų moksliniams tyrimams bei inovacijoms, dalis kasmet būtų nukreipta prioritetinėms sritims – užtikrinta reikalinga tyrimų ir inovacijų bazė, pritraukti ir sutelkti aukščiausio lygio žmogiškieji ištekliai. Prioritetinėse srityse formuosime kompetencijų klasterius.

Remiantis sėkmingai įgyvendinama Estijos e-Estonia strategija, kai riboti ištekliai buvo sukoncentruoti į proveržio šaką, strategiškai vystysime gyvybės ir sveikatos mokslus, sukursime Lietuvos, kaip pasaulinio bio ir sveikatos technologijų centro, prekės ženklą – „Bio-Lithuania“. Aukščiausiu politiniu lygiu per ateinančius ketverius metus į Lietuvą pritrauksime pasaulinio masto gyvybės mokslų srityje dirbančias korporacijas, tokias kaip „Novo Nordisk“ ar „Bayer“. Tuo pačiu remsime ir skatinsime Lietuvoje jau veikiančių bio ir sveikatos technologijų įmonių plėtrą ir skirsime finansavimą, į Lietuvą siekdami perkelti pasaulinio lygio paralelines laboratorijas.

2. Įsteigsime Lietuvos strateginių investicijų fondą (LSIF) kryptingai finansuoti inovacijas ir modernizuoti tradicinę pramonę.

Lietuvos strateginių investicijų fondas bus skirtas telkti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius ir prioritetinėse ekonomikos srityse vykdyti investicijas.
Plačiau – „Lietuvos ekonomikos atkūrimo planas“.

3. Įgyvendinsime 10-ies ekonominio augimo centrų programą.

Siekdami kaip galima geriau išnaudoti skirtingų Lietuvos miestų ir regionų ekonominį potencialą, įgyvendinsime trijų skirtingų pakopų ekonominio augimo centrų modelį. Valstybės paramą sutelksime į 10 perspektyviausių Lietuvos ekonominių židinių, kiekvienam iš jų numatydami atskirą augimo planą ir atitinkamą finansavimą (per subsidijas), jį susiedami su labai konkrečiais tikslais ir rezultatais. Pirmojo lygmens augimo centruose (Vilnius, Kaunas, galimai Klaipėda) numatyta būtina inovacijų kūrimo ekosistema, stiprūs universitetai ir mokslo, inovacijų institutai, startuolių inkubatoriai, talentų pritraukimo schemos. Antrojo (Šiauliai, Panevėžys) ir trečiojo lygmens – pramonės ekosistemos, tradicinės pramonės atsinaujinimo ir gamybinių kompanijų pritraukimo programos, inžinerinių pajėgumų užtikrinimas, efektyvaus darbo jėgos mobilumo užtikrinimas.

Bendradarbiaudami su savivaldybėmis užtikrinsime, kad aplink jas formuotųsi ir patogi gyventi ekosistema – kokybiškos viešosios paslaugos, galimybė nuomotis ar įsigyti būstą, perspektyvių mokyklų tinklas, patogus susisiekimas atvykstantiems iš kitų miestų.

4. Stiprinsime mokslinį potencialą ir bent vienam Lietuvos universitetui padėsime tapti Pasaulinio lygio mokslo ir tyrimų centru.

Sieksime, kad bent vienas Lietuvos universitetas patektų į QS reitingo 200-uką. Suformuosime siektinų tikslų ir finansavimo paketą, reikalingą šiam tikslui pasiekti. Universitetams keliamus tikslus pirmiausia siesime su mokslo rodikliais, tokiais kaip pajamos iš MTEP, doktorantų skaičius, citavimo indeksas, tarptautinių tyrėjų skaičius ir kt. Universitetų finansavimo sistema bus paremta mokslo ir studijų rezultatais.

Didinsime mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą bei sumažinsime biurokratinę naštą vykdyti mokslinius projektus, teikiant paraiškas konkursams ir atsiskaitant už projektų rezultatus. Įgyvendinsime programą, kuria į universitetus Lietuvai prioritetinėse mokslo srityse pritrauksime aukšto lygio, pasaulyje pripažintų mokslininkų grupes. Pasaulyje pripažintiems Lietuvos mokslo lyderiams ir tarptautinėms mokslininkų grupėms padidinsime finansavimą, ypatingą dėmesį skirdami prioritetinėms Lietuvos pramonės sritims. Tokioms grupėms finansavimą užtikrinsime ne trumpesniam kaip septynerių metų laikotarpiui. Lygiagrečiai didinsime paskatas studijuoti doktorantūroje.

Studijų finansavimą siūlysime organizuoti pagal studijų kryptis, prognozuojant specialistų poreikius bei užimtumą ir teikiant valstybės užsakymą. Atsižvelgdami į realias sąnaudas ir suformavę skaidrią metodiką peržiūrėsime normines studijų krypčių krepšelių kainas.

5. Perorientuosime imigracijos politiką, siekdami pritraukti talentus ir susigrąžinti emigrantus.

Įgyvendinsime valstybės poreikius atitinkančią imigracijos programą, siekdami pritraukti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą ir talentus. Diegsime efektyvias integracijos priemones, padedančias greičiau integruotis į Lietuvos visuomenę (lietuvių kalbos kursai, teisinė pagalba, mentorystė).

Stiprinsime migracijos departamento veiklą, užtikrindami efektyvią migracijos kontrolę, daugiau dėmesio skirdami susigrąžinti mūsų šalies piliečius ir pritraukti talentus. Taip pat inicijuosime įkurti stiprų padalinį, greitai ir kokybiškai aptarnaujantį užsienio investuotojus, talentus ir akcininkus.

6. Gerinsime sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui.

Atsisakysime perteklinio reguliavimo, inicijuosime pokyčius gerinant teisinę bazę verslui steigti, sukursime smulkioms ir vidutinėms įmonėms patogią apskaitos ir mokesčių mokėjimo platformą. Taikysime vieno langelio principą įmonėms kreipiantis finansavimo iš ES ar nacionalinių fondų.

Dėl nuoseklios ir racionalios smulkaus ir vidutinio verslo mokesčių politikos, peržiūrėsime individualios veiklos ir mažosios bendrijos apmokestinimo reglamentavimą ir patentų sistemą – sieksime, kad mažas pajamas gaunančių smulkių ir vidutinių įmonių mokestinė našta būtų minimali, o įmonei augant ši našta didėtų iki uždarosios akcinės bendrovės lygio.

Įsteigsime „Pradedančio verslo krepšelį“, kurio pagrindu naujai besikuriančiam verslui per pirmuosius verslo gyvavimo metus būtų suteikiamos apmokamos profesionalios teisinės ir buhalterinės paslaugos, teikiamos rinkodaros, įmonės valdymo, finansinio raštingumo, derybų meno konsultacijos, galimybė dalyvauti su verslo plėtra susijusiuose mokymuose.

  • Kartu su verslu įgyvendinsime socialinės atsakomybės principus.

Pasaulinės tendencijos rodo, kad verslas vis daugiau investuoja į visuomenės pokyčius, aplinkosaugą, geresnes darbo sąlygas, švietimo įstaigas ar bendruomeninę veiklą. Globalūs iššūkiai įmones ir vyriausybes įpareigoja persvarstyti savo veiklos strategijas, principus ir metodus. Taigi ieškosime ilgalaikių sutarimų su verslu, kurie įmonėms leistų siekti gerų veiklos rezultatų ir prisidėtų prie visuomenės gerovės ir darnios plėtros. Palaikysime verslą, kuris aktyviai prisideda gerindamas socialinę ir fizinę aplinką, stiprindamas darbuotojų gerovę. Užtikrinsime atsargumo principą, finansuosime atsakingas ir darnias inovacijas, raginsime aukštojo mokslo studijų programose (ypač inžinerinių, technologinių, gamtos mokslų) analizuoti darnios plėtros ir socialinės atsakomybės klausimus, inovacijų ir naujų technologijų poveikį aplinkai ir žmonių gerovei.

Sėkmės kriterijai
2025
2025 Šiandien
Darbo užmokestis Lietuvoje sieks 70 proc. EBPO vidurkio (pagal perkamosios galios paritetą). Šiandien – 57 proc.
Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirsime 1,5 proc. BVP. Šiandien – 0,88 proc.
Lietuvos darbo našumas padidės iki 85 proc. ES vidurkio. Šiandien – 75 proc.