Paremk Nacionalinė apklausa Programa
Išsikvėpęs ekonominis modelis

Ekonomikos programoje siūlome priemones, padėsiančias pakeisti iki šiol pigia darbo jėga, žemomis technologijomis grįstą ekonomikos vystymosi modelį. Mums kyla vis didesnė rizika atsidurti vadinamuose „vidutinių pajamų spąstuose“, kai pragyvenimo lygis, artėjantis prie ES vidurkio, tiesiog sustos. Taip nutinka, kai atlyginimai sparčiai auga, o ekonomika nesugeba taip greitai persikelti ant aukštesnės pridėtinės vertės ar aukštesnio produktyvumo bėgių. Siekis išlaikyti tokio ekonominio modelio konkurencingumą gali kelti grėsmę nacionaliniams interesams: pastangos dirbtinai išlaikyti pigią darbo jėgą neleis darbo užmokesčiui natūraliai priartėti prie Vakarų Europos vidurkio ir tikėtis grįžtančių išvykusių bendrapiliečių.

Jeigu nesugebėsime pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės ar aukštesnio produktyvumo, dešimtmečio pabaigoje stebėsime ekonomikos stagnaciją – kaip Graikija ar Portugalija ilgam laikui įstrigsime ties 80–85 proc. BVP / capita lygiu, niekaip nepasiekdami turtingesnių ES šalių lygio. Tai atims žmonių viltį, kad Lietuva artės link geriausiai išsivysčiusių šalių gyvenimo ir paslaugų lygio standartų.

Reikia įvertinti ir tai, kad valdantieji šiuo sunkiu šaliai laikotarpiu, pūsdami valstybės išlaidų apimtis, neatsakingai dalydami vienkartines išmokas, įgyvendino ne vieną ekonomiškai neracionalų ir rizikingą sprendimą. Jų akivaizdoje valdantieji nesiėmė peržiūrėti biudžeto eilutes ir atnaujinti rodiklius, nors akivaizdu, kad formuojant 2020 m. biudžetą tiek išlaidų prognozės, tiek ekonomikos aplinka buvo smarkiai kitokia. Po įstojimo į eurozoną vyravusią nuolat mažėjusių palūkanų ir valstybės skolos santykio su BVP tendenciją keičia priešinga dinamika, kai per vienerius metus skolos santykis pablogės gana smarkiai ir sumažins besiformavusią erdvę geriau atremti būsimų nenumatytų krizių ir/arba demografijos spaudimą viešiesiems finansams.

Tuo pačiu ES sutarus dėl Ekonomikos gaivinimo fondo, kurio lėšų įsisavinimo periodas yra gana trumpas, ir naujos daugiametės ES perspektyvos susidarys kone paskutinė galimybė iš esmės spręsti fundamentalias ekonomikos ir viešųjų paslaugų problemas, kadangi ateities daugiametės perspektyvos, tikėtina, lems mažesnius išteklius Lietuvai tiek dėl jos išsivystymo lygio, tiek dėl poreikio dalį ES biudžeto skirti dabar prisiimamiems skoliniams įsipareigojimams grąžinti. Tad per trumpą laiką gaudami iš esmės rekordinį finansinių išteklių srautą ir elgdamiesi kaip įprastai – vėluodami, neturėdami aiškių prioritetų, planų ir projektų, o paskutinę minutę investuodami bet kur, kad tik „įsisavintume“, rizikuojame praleisti unikalią galimybę.

1. Koncentruosime resursus ir įtvirtinsime Lietuvą kaip bio- ir sveikatos technologijų centrą Europoje.

Siaurinsime sumanios specializacijos prioritetų skaičių ir valstybės paramą koncentruosime į bio ir sveikatos technologijų, naujų medžiagų, informacinių technologijų sritis. Užtikrinsime, kad didelė valstybės lėšų, skirtų moksliniams tyrimams bei inovacijoms, dalis kasmet būtų nukreipta prioritetinėms sritims – užtikrinta reikalinga tyrimų ir inovacijų bazė, pritraukti ir sutelkti aukščiausio lygio žmogiškieji ištekliai. Prioritetinėse srityse formuosime kompetencijų klasterius.

Remiantis sėkmingai įgyvendinama Estijos e-Estonia strategija, kai riboti ištekliai buvo sukoncentruoti į proveržio šaką, strategiškai vystysime gyvybės ir sveikatos mokslus, sukursime Lietuvos, kaip pasaulinio bio ir sveikatos technologijų centro, prekės ženklą – „Bio-Lithuania“. Aukščiausiu politiniu lygiu per ateinančius ketverius metus į Lietuvą pritrauksime pasaulinio masto gyvybės mokslų srityje dirbančias korporacijas, tokias kaip „Novo Nordisk“ ar „Bayer“. Tuo pačiu remsime ir skatinsime Lietuvoje jau veikiančių bio ir sveikatos technologijų įmonių plėtrą ir skirsime finansavimą, į Lietuvą siekdami perkelti pasaulinio lygio paralelines laboratorijas.

2. Konsultuosimės su verslu prieš priimant verslo paramos sprendimus.

Apjungsime Lietuvos verslininkus ir kitas suinteresuotas puses į greitai reaguojantį, patariamąjį forumą, kurio tikslas – kelti verslui aktualius klausimus, teikti grįžtamąjį ryšį apie jau veikiančių priemonių efektyvumą, aptarti svarstomų priemonių pasiūlymus, prisidėti prie galimų ekonomikos scenarijų modeliavimo. Tai ypatingai aktualu krizinėse situacijose.

3. Įkursime 10 mlrd. apimties Lietuvos strateginių investicijų fondą (LSIF).

LSIF bus skirtas telkti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius ir vykdyti investicijas į valstybės išskirtas prioritetines sritis. Fondas būtų finansuojamas Vyriausybės (biudžeto, Kelių direkcijos, Valstybės valdomų įmonių energetikos ir susisiekimo sektoriuose), Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plįtros banko (ERPB), Šiaurės investicijų banko (ŠIB) investicijomis. Šios būtų kreipiamos į prioritetinius valstybės projektus, tradicinės pramonės transformaciją (pagal „Industry 4.0“), smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą. Šioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms būtų teikiamos finansinės paskatos (nuo 5000 Eur). Pagal šį mechanizmą smulkus ir vidutinis verslas galėtų gauti paskolas, lizingą, eksporto draudimą.

4. Investuosime į tradicinės pramonės technologinį atnaujinimą.

Diegsime geriausias „Industry 4.0“ praktikas tradicinėje pramonėje (automatizacija ir robotizacija), technologinio atsinaujinimo pagrindu didinant gamybos lankstumą, darbo našumą ir pridėtinę vertę, taip transformuosime šalies ekonomiką ir ją iškelsime į aukštos pridėtinės vertės lygį. Parengsime ir įgyvendinsime kryptingą ir asmens motyvaciją skatinančią perkvalifikavimo programą, kurios pagalba būtų pereinama iš neperspektyvių ekonomikos sektorių į aukštesnės pridėtinės vertės augančius sektorius.

Sudarysime palankiausias sąlygas grįžtančiai ES gamybai investuoti Lietuvoje („Strategic autonomy“ sektoriuose). Kursime gamybinę ir logistinę infrastruktūrą, pramonės parkus, plėsime laisvąsias ekonomines zonas, steigsime skatinamuosius paketus rengti inžinerijos srities talentus. Teiksime pagalbą regioniniams Lietuvos ekonomikos centrams priimti investicijas. Tam būtina aktyvi ekonominė diplomatija.

5. Vystysime startuolių akseleratorius šalies universitetuose, technologiniuose parkuose / LEZ.

Vystysime startuolių akseleratorius šalies universitetuose, taip pat nacionalinio masto akseleratorius, kuriems šiandien vis dar trūksta adekvataus valstybės dėmesio ir finansavimo. Ketiname sukurti tris stiprius ir gerai finansuojamus IT akseleratorius, kuriuose per metus projektus įgyvendintų per penkiasdešimt atrinktų komandų. Lygiagrečiai vystysime ir atskirus specializuotų mokslinių (biotechnologijos, fotonikos, mechatronikos ir kitų) startuolių veiklai skatinti skirtus akseleratorius.

Svarstysime galimybę prie MITA steigti fondą, kurio investicijas svarstytų ir prižiūrėtų iš didžiausių šalies startuolių atstovų sudaryta valdyba, kuri skirtų finansavimą aukštos rizikos idėjoms įgyvendinti.

6. Skirsime prioritetą žaliajai ekonomikai.

Sukursime finansines, administracines prielaidas LSIF investicijas nukreipti į žaliąsias inovacijas ir/ar perspektyviausius žaliosios ekonomikos segmentus, atsinaujinančios energijos technologijų plėtrą, beatliekinių technologijų pramonės procesus, energijos efektyvumo ar atsinaujinančios energijos naudojimą transporto sektoriuje, žemės ūkyje, viešuosiuose ir gyvenamuosiuose pastatuose; degalų, medžiagų išgavimo iš atliekų procesuose ir kt. Sudarysime patrauklias sąlygas verslui aktyviai veikti ir investuoti šioje perspektyvioje ekonomikos srityje.

7. Gerinsime sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui.

Atsisakysime perteklinio reguliavimo, inicijuosime pokyčius gerinant teisinę bazę verslui steigti, sukursime smulkioms ir vidutinėms įmonėms patogią apskaitos ir mokesčių mokėjimo platformą. Taikysime vieno langelio principą įmonėms kreipiantis finansavimo iš ES ar nacionalinių fondų.

Dėl nuoseklios ir racionalios smulkaus ir vidutinio verslo mokesčių politikos, peržiūrėsime individualios veiklos ir mažosios bendrijos apmokestinimo reglamentavimą ir verslo liudijimų sistemą – sieksime, kad formų įvairovė nelemtų mokestinio arbitražo ir būtų užtikrinamas apmokestinimo horizontalus teisingumas: palyginamose sąlygose esantys subjektai turėti patirti ir palyginamą mokesčių naštą.

Įsteigsime „Pradedančio verslo krepšelį“, kurio pagrindu naujai besikuriančiam verslui per pirmuosius verslo gyvavimo metus būtų suteikiamos apmokamos profesionalios teisinės ir buhalterinės paslaugos, teikiamos rinkodaros, įmonės valdymo, finansinio raštingumo, derybų meno konsultacijos, galimybė dalyvauti su verslo plėtra susijusiuose mokymuose.

8. Įgyvendinsime 10-ies ekonominio augimo centrų programą.

Siekdami kaip galima geriau išnaudoti skirtingų Lietuvos miestų ir regionų ekonominį potencialą, įgyvendinsime trijų skirtingų pakopų ekonominio augimo centrų modelį. Valstybės paramą sutelksime į 10 perspektyviausių Lietuvos ekonominių židinių, kiekvienam iš jų numatydami atskirą augimo planą ir atitinkamą finansavimą (per subsidijas), jį susiedami su labai konkrečiais tikslais ir rezultatais. Pirmojo lygmens augimo centruose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) numatyta būtina inovacijų kūrimo ekosistema, stiprūs universitetai ir mokslo, inovacijų institutai, startuolių inkubatoriai, talentų pritraukimo schemos. Antrojo (Šiauliai, Panevėžys) ir trečiojo lygmens – pramonės ekosistemos, tradicinės pramonės atsinaujinimo ir gamybinių kompanijų pritraukimo programos, inžinerinių pajėgumų užtikrinimas, efektyvaus darbo jėgos mobilumo užtikrinimas.

Bendradarbiaudami su savivaldybėmis užtikrinsime, kad aplink jas formuotųsi ir patogi gyventi ekosistema – kokybiškos viešosios paslaugos, galimybė nuomotis ar įsigyti būstą, perspektyvių mokyklų tinklas, patogus susisiekimas atvykstantiems iš kitų miestų.

9. Perorientuosime imigracijos politiką, siekdami pritraukti talentus ir susigrąžinti emigrantus.

Įgyvendinsime valstybės poreikius atitinkančią imigracijos programą, siekdami pritraukti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą ir talentus. Diegsime efektyvias integracijos priemones, padedančias greičiau integruotis į Lietuvos visuomenę (lietuvių kalbos kursai, teisinė pagalba, mentorystė).

Stiprinsime Migracijos departamento veiklą, užtikrindami efektyvią migracijos kontrolę, daugiau dėmesio skirdami susigrąžinti mūsų šalies piliečius ir pritraukti talentus. Taip pat inicijuosime įkurti stiprų padalinį, greitai ir kokybiškai aptarnaujantį užsienio investuotojus, talentus ir akcininkus.

10. Užtikrinsime, kad profesinis mokymas atitiktų darbo rinkos reikalavimus.

Parengsime priemonę profesiniam mokymo turiniui – profesiniams standartams ir modulinėms profesinio mokymo programoms – atnaujinti ir suderinti su kintančiais darbo rinkos poreikiais, skaitmenizacija, 4.0 pramonės revoliucija, žiedinės ekonomikos plėtra ir žaliojo kurso tendencijomis. Remsime vietines, regionines ir nacionalines profesinio mokymo įstaigų ir socialinių partnerių iniciatyvas, skirtas didinti profesinio mokymo prieinamumą ir patrauklumą. Stiprinsime ankstyvąjį profesinį orientavimą mokyklose. Atsižvelgiant į aktualių studijų programų poreikį, profesines mokyklas aprūpinsime praktinio mokymo įranga, diegsime priemones, skatinančias moksleivius rinktis aktualias pramonei programas.

Skatinsime ir remsime aukštos kvalifikacijos profesijos mokytojų ir meistrų rengimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, įmonėse ir organizacijose. Didinsime profesijos mokytojo ir meistro profesijos prestižą, skatinant jų darbo užmokesčio augimą, socialinių garantijų užtikrinimą ir augančias profesinės karjeros galimybes.

11. Suteiksime daugiau profesinių galimybių kiekvienam. Antro šanso programa.

Apjungsime Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų programas ir turimus išteklius, skirtus perkvalifikuoti ir parengti antros kvalifikacijos programas. Tarsimės su aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis, kad jos būtų pasirengusios teikti kokybiškas, rinkos poreikius atitinkančias paslaugas suaugusiųjų kvalifikacijai tobulinti ar naujai įgyti. Perkvalifikavimo užsakymą siesime su pramonės prioritetais augimo centruose. Savivaldybes skatinsime prisiimti moderatoriaus vaidmenį ir inicijuoti realiai veikiančias Užimtumo tarnybos, aukštųjų ir profesinių mokyklų, pramonės ir verslo bendradarbiavimo platformas, kurios pajėgtų suformuoti realų užsakymą darbuotojams perkvalifikuoti ar pritraukti.

Sėkmės kriterijai
2025
2025 Šiandien
Verslo dalis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai sudarys 0,6 proc. BVP. Šiandien – 0,39 proc.
Aukštos technologinės vertės produkcijos dalis nuo visos Lietuvos gamybos produkcijos sudarys 7 proc. Šiandien – 3,6 proc.
Lietuvos darbo našumas padidės iki 85 proc. ES vidurkio. Šiandien – 75 proc.