Paremk Nacionalinė apklausa Programa
Grėsmės valstybingumui
Covid-19 prioritetai
Krizių valdymo sistema 24/7

Pastarasis laikotarpis dar kartą parodė, kad Lietuvoje kritiškai trūksta vieningos, centralizuotos krizių valdymo sistemos, parengtų krizių valdymo algoritmų. Lietuvos reakcija į kilusias krizes, ypač koronaviruso pandemiją, buvo pavėluota mažiausiai dviem trimis savaitėmis. COVID-19 atveju medikai nebuvo pakankamai aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nebuvo testuojami, apkritai nebuvo pasiruošta plataus masto testavimui, trūko medicininės įrangos, laboratorinių pajėgumų.

Nebuvo aiškiai padalytos funkcijos tarp centrinio ir vietinio lygmens, todėl stigo koordinacijos ir sklandaus darbo su savivaldybėmis. Matydamos centrinės valdžios nepajėgumą efektyviai spręsti susiklosčiusios krizinės situacijos, savivaldybės, nesulaukusios reikalingos pagalbos ir nusivylusios netinkamais sprendimais, dėl kurių su jomis nebuvo konsultuotasi, pačios ėmėsi valdyti krizę, taip sudarydamos konkurenciją nacionaliniu lygiu. Tai rodo, kad panašioms krizėms koordinuoti mūsų viešojo administravimo sistemoje labai trūksta lankstesnio valdymo, kuris remtųsi situaciniu jautrumu, išteklių lankstumu ir vieninga lyderyste.

Valstybinio lygio ekstremalių situacijų operacijų centrui vadovauti buvo paskirtas sveikatos apsaugos ministras, kuris neturėjo tam reikalingo pasirengimo ir nesugebėjo efektyviai spręsti bendrojo pobūdžio probleminių klausimų ar kreiptis pagalbos į atsakingas institucijas. Nors Vyriausybės kanceliarijoje veikia Grėsmių ir krizių valdymo grupė, jos sprendimų priėmimo lygmuo ir statusas yra toli gražu nepakankamas. Todėl reikia sustiprinti pačią krizių valdymo struktūrą, kad ji nuolat dirbtų ir būtų aišku, kas atsakingas už visas ekstremalias situacijas bei krizes.

Šiuo metu už išorinių nacionalinio saugumo grėsmių / krizių, tokių kaip kibernetinės, energetinės, informacinės grėsmės prevenciją atsakinga Ministro Pirmininko pirmininkaujama Nacionalinio saugumo komisija. Jai padeda Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupė. Už ekstremalių situacijų (pvz., sausra, potvynis, epidemijos) prevenciją atsakingas Vidaus reikalų ministras ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, kurios sekretoriato funkciją atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

COVID-19 situacija parodė, kad šis atskyrimas yra dirbtinis, nes ekstremali situacija gali labai greitai pereiti į krizę, gresiančią valstybės nacionaliniam saugumui. Šios sistemos efektyviai neveiks, kol nebus integruotos ir kol už jas visas nebus atsakingas Ministras Pirmininkas. Tokio lygio krizes turi valdyti Ministras Primininkas, nes tokių situacijų suvaldymas apima daugelį sričių ir reikalauja aukščiausio lygio sprendimų.Turi būti įkurtas kompetentingas krizių valdymo centras ir prie jo gerai veikianti civilinės saugos struktūra, kuri koordinuotų veiksmus visoje Lietuvoje. Tokio centro užduotis – koordinuoti visas valstybines institucijas ir mobilizuoti reikalingus išteklius, organizuoti mokymus.

Būtina kuo skubiau užtikrinti efektyvią civilinę saugą. Šios krizės metu žmonės savo iniciatyva organizavosi į pagalbos grupes, vykdė savanoriškas akcijas, tačiau nekoordinuoti gyventojų veiksmai galėjo sukelti ir rimtų rizikų mūsų visuomenei. Civilinės saugos tinklas turėtų veikti gerokai efektyviau, krizės metu koordinuoti NVO ir verslą, piliečių parengtį ir jų veiksmus.

Labai svarbu, kad pasibaigus pandemijai mes įsisavintume krizės pamokas ir pasimokytume iš savo klaidų. Būtina sudaryti darbo grupę ir į ją įtraukti NVO, verslo organizacijas, sveikatos įstaigas, kurios įvardytų išmoktas pamokas ir prisidėtų sudarant veiksmų planą, kad ateityje užtikrintume efektyvią civilinę saugą. Svarbu konsultuotis ir koordinuoti savo veiksmus su ES ir NATO, kitomis tarptautinėmis organizacijomis, palaikyti ryšius su draugiškomis kaimyninėmis šalimis.

Pagrindiniai veiksmai nacionaliniu lygmeniu:

1. Užtikrinta aukščiausio lygio lyderystė.

Nacionalinio lygmens krizėms, ekstremalioms situacijoms vadovaus Ministras Pirmininkas, o ne sričių ministrai. Tik valdymas aukščiausiu Vyriausybės lygiu leidžia sutelkti geriausius išteklius, priimti horizontalius, ne tik sektorinius sprendimus. Be to, tai geriausias būdas užtikrinti visuomenės pasitikėjimą, suteikti tikrą ir patikimą informaciją.

2. Krizių valdymo centras prie Vyriausybės.

LR Vyriausybės kanceliarijoje veiks centrinis nacionalinio lygmens ekstremalių situacijų ir krizių valdymo centras, tiesiogiai atskaitingas Ministrui Pirmininkui.
Krizių valdymo centras prie Vyriausybės turėtų būti sudarytas iš dabartinės PAGD Civilinės saugos valdybos, žvalgybos tarnybų, vidaus reikalų, krašto apsaugos, užsienio reikalų, sveikatos apsaugos, kritinės infrastruktūros (energetika, transportas, komunikacijos), aplinkosaugos sričių ekspertų. Toks centras privalo turėti ir 24/7 veikiantį situacijų centrą, skirtą operatyviai stebėti ir informuoti apie kylančias grėsmes.

Krizinėms situacijoms analizuoti, grėsmėms planuoti ir galimoms krizėms prognozuoti bus pasitelkiamos pažangiausios technologijos. Taip pat bus parengti krizių valdymo algoritmai, kuriuose numatyti krizių valdymo veiksmai įvairiose situacijose.

Krizių valdymo centro atsakomybių sritys:

  • Kuruoti nacionalinę kritinės infrastruktūros apsaugos politiką.
  • Kuruoti investicijų strategiškai svarbiose nacionaliniam saugumui įmonėse patikrą.
  • Modeliuoti pagrindinius galimus krizės scenarijus, juos reguliariai atnaujinti ir išbandyti pratybose, atsižvelgiant į galimus tarpsektorinius kaskadinius efektus.
  • Kuruoti institucijų pasirengimą krizėms ir apmokymą ne krizių metu.

3. Ministerijų ir pavaldžių įstaigų pasirengimas valdyti krizes.

Kiekvienoje ministerijoje dirbs valstybės tarnautojas, atsakingas už grėsmių stebėseną, specialistų sutelkimą, pasirengimą galimoms krizėms ir jų valdymą. Krizių valdymo pareigūnas apmokys valstybės tarnautojus ir parengs ministerijų struktūras valdyti krizes. Pradės realiai veikti Jungtinė grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupė, kurios paskirtis – valstybės institucijas ir įstaigas skatinti bendradarbiauti ir pasirengti valdyti krizes, o joms kilus – padėti koordinuoti ir likviduoti padarinius. Medicinos įstaigos, ugniagesių gelbėtojų komandos, policijos pajėgos ir kitos tarnybos, kurios reikalingos valdant bet kokio tipo krizes, bus aprūpintos reikalingiausių priemonių paketais. Tai bus „budintys“ paketai, atnaujinami pagal nustatytus laiko tarpus ir mobilizuojami iškart, kai tik paskelbiama atitinkamo lygio krizinė situacija. Taip pat jie bus naudojami simuliacijose ir pasirengiamuosiuose mokymuose. Nebegali pasikartoti ta pati situacija kaip kilus COVID-19 protrūkiui, kai gydymo įstaigos yra nepasirengusios apsaugoti medikų, neturi respiratorių ir kitų priemonių.

4. Ekspertų pasitelkimo platformos.

Kiekvienai krizinei situacijai suvaldyti bus pasitelkiami geriausi su krize susijusios srities (medikai, ekonomistai ir pan.) ekspertai. Tokių specialistų komandų sudėtys bus numatomos iš anksto, kad prireikus iškart būtų gauti geriausi patarimai ir sprendimai.

5. Pasirengimas krizių valdymui nuotoliniu būdu.

Seimas, savivalda ir valstybės tarnyba krizės situacijose bus parengti dirbti nuotoliniu būdu. Visos institucijos turės parengti planus ir prisijungti prie nuotolinio ryšio sistemų (vaizdo skambučiai, projektų valdymo įrankiai, balsavimo platformos ir t. t.), kurios leistų jiems atlikti funkcijas net jei fiziškai negalėtų būti įstaigos patalpose ar susirinkti į būtinus pasitarimus. Tam bus kuriamos naujos arba pritaikomos esamos platformos, visų institucijų darbuotojai prieš pradėdami darbą bus apmokomi, o jų gebėjimai kasmet atnaujinami.

6. Valstybės maisto rezervo peržiūra.

Koronaviruso pandemija parodė – ekstremaliomis sąlygomis vienas svarbiausių valstybės uždavinių – apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais. Šiame kontekste svarbu sukaupti valstybės maisto rezervą.
Daugelis pasaulio valstybių turi sukaupusios rezervus, kurie net trims mėnesiams užtikrina svarbiausių žemės ūkio ir (arba) maisto produktų poreikius. Šiandien mūsų valstybės rezerve kol kas yra tik miltai ir cukrus. Toks šalies maisto rezervo asortimentas nepakankamas. Įvairių krizių, ekstremalių situacijų, pandemijų metu, kai trūkinėja produkcijos tiekimo grandinės, gamintojai dėl finansinių sunkumų mažina gamybos apimtis ar net stabdo gamybą, kyla rizika, kad ne visada gali būti užtikrintas stabilus būtinų maisto produktų tiekimas rinkai. Todėl norint eliminuoti tokius galimus sutrikimus, būtina užtikrinti, kad valstybės maisto rezervas būtų aprūpintas būtiniausiais maisto produktais, o prireikus jį panaudoti nekiltų jokių biurokratinių kliūčių. Todėl būtina peržiūrėti Nacionalinio saugumo strategiją ir numatyti, kad vienas iš nacionalinio saugumo prioritetų ir uždavinių būtų tinkamai kaupti valstybės maisto rezervą.

7. Karinio personalo rezervo pasitelkimas valdyti krizes.

Kaip rodo užsienio šalių patirtis, siekiant suvaldyti dideles krizes, efektyvu ir naudinga pasitelkti karinio personalo rezervą. Lietuvai reikėtų pasiruošti mobilizuoti iki 30 000 organizuoto ir apmokyto personalo rezervo.

Pagrindiniai veiksmai savivaldos lygiu:

1. Gyventojams suprantami ekstremalių situacijų ir krizių valdymo planai.

Bus peržiūrėti ekstremalių situacijų ir krizių valdymo planai, kad tiksliai ir aiškiai perduotų gyventojams svarbiausią informaciją. Rengiant ekstremalių situacijų ir krizių valdymo planus dalyvaus ir bendruomenių lyderiai, seniūnai, seniūnaičiai. Tai turi būti ne sudėtingi biurokratiniai dokumentai, kuriuos supranta tik valstybės tarnautojai, bet visiems aiškūs planai, kaip elgtis kilus vienokio ar kitokio tipo krizėms (pvz.: radiologinis, bakteriologinis, cheminis pavojus, viruso plitimas, gaisras, stichinė nelaimė ir t. t.).

Gyventojai namuose privalo turėti detalius ir aiškius elgsenos įvairių krizių akivaizdoje vadovus ir specialių apsaugos priemonių paketus (tarkim, į tokį paketą įeitų respiratoriai, jodo tabletės, vaistinėlė ir kitos priemonės). Šių priemonių paketai turėtų būti reguliariai atnaujinami, o jų priežiūrą atliktų ugniagesių tarnybos kartu su seniūnijomis.

2. Atsakingi asmenys savivaldybėse.

Užtikrinsime, kad Savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas, krizių valdyme dalyvaujantys valstybės tarnautojai, seniūnai ir savivaldybės tarybos nariai būtų apmokyti vadovauti krizėms ir nuolatos stiprintų šias kompetencijas. Vietinio operacijų centro vadovais bus skiriami aukšto lygmens tarnautojai, kurie užtikrins institucinę atmintį ir bendram tikslui sutelks tiek administraciją, tiek bendruomenę.

3. Sustiprintas bendruomenių švietimas.

Mokyklose stiprinsime ir atnaujinsime civilinės saugos pamokas, kuriose mokiniai bus mokomi, kaip elgtis krizinėje situacijoje. Šiuo metu civilinės saugos pamokose tam skiriama per mažai dėmesio. Bent vieną kartą metuose organizuosime mokymus seniūnams, seniūnaičiams ir bendruomenių lyderiams.

4. Verslo įtraukimas.

Siekiant efektyviai ir solidariai spręsti krizines situacijas, bendradarbiausime su Lietuvos verslu. Kiekvienai įmonei bus parengta sistema ir informacija, kaip ji galėtų prisidėti didindama šalies pajėgus įvairių tipų krizinėse situacijose. Tarkim, IT kompanijos galėtų padėti kuriant krizės valdymo ir komunikacijos sistemas, medicininės įrangos gamintojai, esant poreikiui, skubiai gamintų medicininę įrangą, dezinfekavimo priemones, kelių ir statybų priežiūros įmonės – gaisro atveju išnuomotų savo techniką ir t. t. Norint mobilizuoti šiuos išteklius, bus atitinkamai sutvarkyta teisinė bazė, parengtos rekomendacijos įmonėms, atliekamas nuolatinis jų pasirengimo monitoringas.

5. Gyventojų evakuacija.

Savivaldybės kartu su kitomis institucijomis ir tarnybomis organizuos gyventojų švietimą ir mokymą, kaip elgtis, kur ir kaip evakuotis ištikus stichinei nelaimei ar tam tikrai krizinei situacijai.