Programa
Išsikvėpęs ekonominis modelis
Covid-19 prioritetai
Lietuvos ekonomikos atkūrimo planas

COVID-19 sukelta pandemija Lietuvai atnešė rimtų ekonominių išbandymų. Krizę savo apimtimi ir galimais padariniais galima prilygti XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje pasaulį sukrėtusiai Didžiajai depresijai ir 2008–2009 m. pasaulinei finansų krizei. Vakarų finansinės institucijos vardija įvairius ekonominio nuosmukio lygius ir skaičius. Pandemijų ekspertai perspėja, kad per artimiausius metus pandemija gali pasikartoti, o antivirusinę vakciną užtruks sukurti, todėl negalime atmesti tikimybės, kad nepavyks sklandžiai grįžti prie tvaraus ekonominio gyvenimo, o ekonomika išgyvens U formos krizę. Taigi L formos ilgalaikės ekonominės krizės scenarijus, nors ir mažiau tikėtinas, vis dėlto tikrai įmanomas. Todėl projektuojant, kaip suvaldyti ekonominę krizę, būtina kalbėti apie kelis galimus scenarijus ir jiems ruoštis jau dabar, nes kol kas nežinome, pagal kurį scenarijų krizė toliau vystysis.

Pirmiausia būtina įgyvendinti trumpojo laikotarpio priemonių paketą, kuris verslui padėtų išgyventi šį sudėtingą laikotarpį. Tai priemonės, būtinos amortizuoti ekonomikos šoką ir gelbėti darbo vietas. Verslas turi patikėti, kad šis ekonominis šokas laikinas, o valstybė padės verslui, suteikdama finansinį likvidumą, kreditą, kompensacijas ir garantijas užtikrinančią paramą. Būtent šių priemonių pagrindu užkardomi platūs, gilūs ir ilgalaikiai ekonominiai sukrėtimai, kuriuos sukelia pirmoji pandemijos banga ir jos užkardymui skirtos karantino priemonės, sustabdžiusios didelės dalies ekonomikos veikimą.

Kiekviena krizė – iššūkis valstybei ir jos žmonėms. Tačiau šalia neišvengiamų ir kartais labai skausmingų krizės sukeltų problemų, drauge tai yra galimybė sutelkti politinę valią būtinoms reformoms ir transformacijoms, kurias ramybės sąlygomis ne visada pavyksta įgyvendinti. Žvelgiant į vidutinio ir ilgojo laikotarpio perspektyvas, jau šiandien turime projektuoti ir pradėti įgyvendinti priemones, kurios užtikrintų didėjančią paklausą, investicijų paketus ir šalies ūkio transformavimą į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.

Pagrindiniai darbai

1. Amortizuosime nuo pandemijos nukentėjusių sektorių nuostolius.

Skirsime dėmesį tiems sektoriams, kuriems pandemijos sukeltas ekonomikos ir vartojimo nuosmukis lemia ilgalaikius sunkumus. Teiksime pagalbą eksportuojančioms įmonėms, pasitelkę „Invega“ pagalbą, dešimteriopai išplėsime eksporto kredito ir faktoringo garantijų mechanizmą, įvesime šių priemonių dalinį palūkanų kompensavimą. Lietuvos atvykstamąjį turizmą įteisinsime kaip generuojantį paslaugų eksporto srautus ir šiam sektoriui numatysime reikiamas paskatas. Teiksime subsidijas itin nukentėjusiems apgyvendinimo ir maitinimo sektoriams – skirsime finansinę pagalbą šių sričių įmonių būtinosioms ūkinėms reikmėms ir apyvartumui užtikrinti. Kultūros ir meno sektoriuose suteiksime galimybę lanksčiau naudoti Kultūros tarybos ir Kultūros ministerijos projektams skirtą finansavimą,̨ nereikalausime projektinio kofinansavimo, atsižvelgiant į pandemijos ir ekonomikos būklę, laikinai atleisime nuo valstybinių arba savivaldybių patalpų nuomos mokesčių.

2. Investicijų bumas – 10 milijardų eurų investicijos į šalies infrastruktūrą.

Siekiant skatinti ekonomikos augimą, išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas, reikia smarkiai didinti investicijas į šalies infrastruktūrą.

Todėl siūlome:

  • Įkurti Lietuvos strateginių investicijų fondą (LSIF).

Fondas būtų finansuojamas Vyriausybės (biudžeto, Kelių direkcijos, Valstybės valdomų įmonių energetikos ir susisiekimo sektoriuose lėšos), Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), Šiaurės investicijų banko (ŠIB) investicijomis.

Užtikrinti fondo depolitizaciją ir valdymo efektyvumą. Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių pavyzdžiu skirti nepriklausomus valdybos narius, užtikrinti maksimalų skaidrumą ir konkrečiais pamatuojamais kriterijais grįstą veiklos specifiką.

  • Įgyvendinti plačią, prioritetinių Lietuvos ekonomikai investicijų programą.

Strateginės susisiekimo ir energetikos sektoriaus investicijos (pvz., magistraliniai keliai: Utena–Vilnius, „Via Baltica“, Panevėžys–Šiauliai, oro uostų plėtra, Jūrų uosto plėtra, reikalingų elektros gamybos ir rezervavimo pajėgumų vystymas, atsinaujinančių elektros energijos pajėgumų įrengimas.

Investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą (naujos kartos ryšių infrastruktūros 5G plėtrą, informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros konsolidavimas, skaitmeninė logistika).

Investicijos į švietimo ir mokslo infrastruktūrą, kuri užtikrintų mūsų sistemos konkurencingumą (prototipavimo, testavimo, mažosios gamybos laboratorijos prioritetinėse srityse, STEAM laboratorijos mokyklose). Investicijos į projektus, kurie sudaro sąlygas pritraukti investuotojus – LEZ infrastruktūra, gamybinių patalpų statyba.

3. Investicijų į gamybą pritraukimas ir skatinimas.

  • Palankiausios sąlygos grįžtančiai ES gamybai investuoti Lietuvoje

(„Strategic auronomy“ sektoriuose) – užtikrinti gamybinę ir logistinę infrastruktūrą, kurti pramonės parkus, plėsti laisvąsias ekonomines zonas, įsteigti skatinamuosius paketus, rengti inžinerijos srities talentus. Teikti pagalbą regioniniams Lietuvos ekonomikos centrams priimti investicijas. Tam būtina ir aktyvi ekonominė diplomatija.

  • Geriausios „Industry 4.0“ praktikos tradicinėje pramonėje

(automatizacija ir robotizacija), technologinio atsinaujinimo pagrindu didinant gamybos lankstumą, darbo našumą ir pridėtinę vertę, taip transformuojant šalies ekonomiką ir ją išvedant į aukštos pridėtinės vertės lygį.

Parengti ir įgyvendinti kryptingą ir asmens motyvaciją skatinančią perkvalifikavimo programą, kurios pagalba būtų pereinama iš neperspektyvių ekonomikos sektorių į aukštesnės pridėtinės vertės augančius sektorius.

  • Palanki mokestinė aplinką aukštą pridėtinę vertę kuriančiai pramonei.

Peržiūrėti mokestinę aplinką aukštos pridėtinės vertės gamybai skatinti. Siūlyti mokestines lengvatas aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui, finansinę paramą jo eksperimentinei ir industrinei plėtrai.

4. Dėmesys žaliajai ekonomikai.

Sukurti finansines, administracines prielaidas LSIF investicijas nukreipti į žaliąsias inovacijas ir/ar perspektyviausius žaliosios ekonomikos segmentus, t. y. atsinaujinančios energijos technologijų plėtra, beatliekinės technologijos pramonės procesai, energijos efektyvumo ar atsinaujinančios energijos naudojimas transporto sektoriuje, žemės ūkyje, viešuosiuose ir gyvenamuosiuose pastatuose; degalų, medžiagų išgavimo iš atliekų procesai ir kt. Sudaryti patrauklias sąlygas verslui aktyviai veikti ir investuoti šioje perpektyvioje ekonomikos srityje.

5. Nuolatinis šalies ekonominės padėties monitoringas, analizės ir ekspertizės sutelkimas viename centre prie Vyriausybės.

Suburti ekonominės analizės centrą ar Think tank’ą prie Vyriausybės (arba pavesti tai daryti Vyriausybės strateginės analizės centrui STRATA), kuris sutelktų geriausius ekspertus ir analitikus, kad šie analizuotų ir vertintų ekonominę situaciją, siūlytų konkrečius ekonomikos gelbėjimo veiksmus Vyriausybei ir formuluotų ateities scenarijus.

Parengti ekonomikos temperatūrą matuojančius rodiklius, kurie realiu laiku matuotų ir vertintų situaciją, padėtų priimti geriausius sprendimus ar koreguoti jau priimtus. Modeliuoti ekonominius scenarijus ir strategijas, ruoštis galimiems ateities pokyčiams. Kartu su ekspertais parengti aiškių trumpalaikių ir vidutinės trukmės veiksmų planus, kurie būtų žinomi ir suprantami visuomenei bei verslui.

6. Verslo įtraukimas į konsultacijas prieš priimant sprendimus.

Svarbią Lietuvos verslininkų ir kitų suinteresuotų pusių grupę apjungti į greitai reaguojantį forumą, kurio tikslas – kelti aktualius klausimus verslui, teikti grįžtamąjį ryšį apie jau veikiančių priemonių efektyvumą, aptarti svarstomų priemonių pasiūlymus, prisidėti prie galimų ekonomikos scenarijų modeliavimo.