Paremk Nacionalinė apklausa Programa
Neatsakinga ir aplinkai žalinga veikla

Valstybę silpnina nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis. Šis požiūris neaplenkia ir aplinkosaugos sektoriaus organizacijų, kurios turėtų užtikrinti, kad žmogaus veikla nedarytų neigiamo poveikio gamtai. Deja, silpna aplinkos kontrolė ir kol kas žemas aplinkosauginės kultūros lygis lemia, kad dažnai nesilaikoma pažadų, esą ūkinė veikla neturės neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Dažnai realybė būna priešinga – pradėjus vykdyti veiklą nesilaikoma aplinkosaugos reikalavimų ir paaiškėja poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai.

Globalios visuomenės raida pasiekė tokį sąmoningumo lygį, kai solidarumas ir dalijimasis tampa bendrąja vertybe, aplinkos apsaugos tema darosi bendrosios politikos integruota dalimi, o stiprėjantis pilietinis sąmoningumas reikalauja griežčiau įgyvendinti aplinkos politiką. Deja, tai ne visada tinka Lietuvai. Mūsų šalyje neskiriama pakankamai dėmesio dalijimosi, daugkartinio naudojimo ir prevencijos kultūrai skatinti. Žiedinės ekonomikos ir Žaliojo kurso įgyvendinimo esminiai sprendimai nepriimti, tikslai ir būtini veiksmai nediskutuojami su visuomene.

Nors vandens telkinių ekologinė būklė ir oro tarša nedidėja, ji tebėra tokio paties lygio. Vis dar kompleksiškai nevystomas miestų judumas, neišnaudojamos informacinės technologijos, neplečiama aplinkai draugiškų transporto priemonių sistema, miestų planavimas.

Klimato kaitos padariniai, sukeliantys ekstremalius klimato reiškinius, tampa pavojingi žmonijai. Tai nauja grėsmė, kurios neišspręsime vieni, tačiau turime prisidėti ieškodami geriausių sprendimų ir juos įgyvendindami. Švarus oras, vanduo, miškai su savo augalija ir gyvūnija – svarbūs ne tik piliečių kasdienei savijautai, rekreacijai ir sveikatai, bet ir ekonomikai, nepriklausomai energetikai ir net mūsų tautinei tapatybei. Miškų ir gamtos apsaugos valdymo politika vis dar atliepia tik ekonominį prioritetą, sumenkindama visuomenės ir aplinkosaugos interesus. Augantis visuomenės susirūpinimas lemia būtinybę peržiūrėti miškų politiką ir siekti ilgalaikio susitarimo.

Siekdami išsaugoti aplinką dabartinei ir ateities kartoms, privalome dėti visas pastangas, kad Lietuva taptų lydere įgyvendinant žaliąją darbotvarkę ir pereiti prie tausojančio vartojimo, atsakingo verslo modelio, didesnio aplinkos priežiūros efektyvumo ir skaidrumo.

1. Stiprinsime visuomenės dalyvavimą priimant aplinkosaugos sprendimus.

Išplėsime visuomenės galimybes dalyvauti priimant aplinkosauginius sprendimus nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu. Aktyviau informuosime visuomenę apie aplinkos apsaugą ir įtrauksime ją priimdami sprendimus, detaliai diskutuosime dėl ateities aplinkosaugos būtinų veiksmų, poreikių, priemonių ir terminų. Kasmet pristatysime ir su visuomene bei sektoriaus dalyviais aptarsime aplinkosaugos prioritetus, jų įgyvendinimo priemones ir integraciją su kitais sektoriais.

2. Stiprinsime aplinkosaugą – nuo pažeidimų prevencijos iki privalomų padarytos žalos atkūrimo priemonių.

Sustiprinsime aplinkos apsaugos valstybinių inspektorių ir aplinkosaugos politiką formuojančių valstybės institucijų gebėjimus, Aplinkos apsaugos departamente suformuosime stiprų analitinių kompetencijų centrą. Užtikrinsime bendradarbiavimą su kitomis valstybės institucijomis.

Vykdysime aktyvią ūkio subjektų stebėseną: prieš pradedant vykdyti įmonių patikrinimus, atliksime technologijų procesų vertinimus, padėsime inspektoriams pasiruošti tikrinimams pasitelkiant kitų valstybės institucijų specialistus ir kompetencijas (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Visuomenės sveikatos institucijų, Policijos departamento ir kt.). Sudarysime teisines prielaidas ir formuosime kultūrą, kad ūkio subjektą tikrinantis inspektorius pirmiausia taikytų prevencines priemones, kai nesiimama veiksmų pašalinti pažeidimų – baudos bus neišvengiamos. Aplinkai padaryta žala bus atlyginama privalomomis padarytos žalos atkūrimo ar lygiavertėmis priemonėmis.

Įtrauksime neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius į bendrą aplinkos apsaugos sistemą ir išplėsime jų įgaliojimus. Didelį dėmesį skirsime galimų pažeidimų ir nusikaltimų aplinkai prevencijai, stiprinsime ir išplėsime verslo subjektų konsultavimo paslaugas.

3. Išsaugosime didesnį brandžių miškų plotą, žalią ir gyvą kraštovaizdį.

Sieksime nacionalinio susitarimo dėl miškų politikos, kurioje bus įvardytos ilgalaikės plėtros kryptys ieškant pusiausvyros tarp ekonominės naudos ir ekosistemų apsaugos.
Peržiūrėsime miškotvarkos reikalavimus ir planavimą saugomose teritorijose, sudarysime sąlygas Valstybei išpirkti ekologiniu požiūriu svarbiausius miško sklypus iš privačių savininkų, kuriems miškininkystės apribojimai bus nepriimtini.

Sukursime ekonomiškai ir teisiškai pagrįstus instrumentus, padėsiančius palaikyti gerą gamtinių buveinių būklę, saugomų teritorijų plėtrą, integruoti biologinės įvairovės ir aplinkosaugos principus į ekonomikos, inovacijų, žemės ūkio, maisto pramonės, statybos ir miestų planavimo sektorius, įtraukti visuomenę į aplinkos apsaugos politikos formavimą. Dėsime pastangas, kad šalies vidaus vandenų kokybė būtų geresnė, kad būtų saugomos jų ekosistemos, atkuriami ir gausinami žuvų ištekliai. Spręsime verslinės žvejybos ribojimo Kuršių mariose klausimą, inicijuosime, kad būtų pašalintos žuvų migracijos kliūtys ekologiniu požiūriu vertingose upėse, gerinsime žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir vandens telkinių būklę.

Sudarysime palankesnes ES paramos sąlygas ūkininkams, kurių žemdirbystės praktika prisideda prie agrarinio kraštovaizdžio įvairovės ir palankesnių biologinės įvairovės apsaugos priemonių.

4. Įgyvendinsime žiedinės ekonomikos principus, gerokai sumažės neperdirbamų šiukšlių.

Šalinsime kliūtis, trukdančias kurti ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos verslo modelius. Verslą skatinsime diegti naujus gamybos standartus, siekiant, kad produktus būtų galima pataisyti, pakartotinai panaudoti, o perdirbtas atliekas paversti naujais produktais. Didinsime žaliųjų viešųjų pirkimų skaičių valstybės ir savivaldybių institucijose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, nustatysime atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus, taip didindami perdirbamų ir pakartotinai panaudojamų produktų tiekimą rinkai.

Atliekų tvarkymo sektoriuje panaikinsime funkcijų dubliavimą, patikslinsime atsakomybes ir sustiprinsime gamintojo atsakomybę. Stiprinsime bendradarbiavimą tarp atliekų tvarkymo proceso dalyvių (savivaldybės, verslas, valstybės institucijos).

Plėsime užstato sistemą, pamažu įtraukiant papildomas pakuotes. Įgyvendinsime „mokėk už tiek, kiek išmeti“ sistemą, įtraukdami savivaldybes ir visuomenę. Didinsime atskirai surenkamų atliekų tinklą ir plėsime atskirai surenkamų atliekų rūšių skaičių (antrinių žaliavų, pavojingų, maisto, tekstilės atliekų).

Užtikrinsime reikiamą finansavimą inovacijoms naujų perdirbamų ir pataisomų produktų, inovatyvių medžiagų srityse, skatinsime ir sieksime glaudesnio mokslo, pramonės ir valstybės institucijų bendradarbiavimo kuriant ir diegiant inovacijas.

5. Įdarbinsime technologijas miestų infrastruktūros pažangai.

Užtikrinsime, kad urbanistinė plėtra vyktų tik gerai suplanavus ir įvertinus būtinų komunalinių paslaugų ir infrastruktūros prieinamumą urbanizuojamose ir prioritetinėse teritorijose. Siūlysime, kad didieji miestai turėtų integruotą su žiedinėmis savivaldybėmis bendrąjį planą.

Bendradarbiaudami su savivaldybėmis diegsime išmaniąsias technologijas (pvz., integruotas visų viešojo transporto rūšių elektroninis bilietas, elektra varomas viešasis transportas, elektromobilių stotelių plėtra), kurios padės intensyvinti judumą viešuoju ar netaršiu transportu, bus geriau pasiekiamos viešosios ir privačios paslaugos, mažinama oro tarša.

6. Mažinsime taršą ir skatinsime atsakingą vartojimą.

Išskirtinį dėmesį skirsime priemonėms, padėsiančioms mažinti oro ir vandens taršą tankiai gyvenamose teritorijose. Peržiūrėsime vandens telkinių ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos kriterijus ir nustatysime naujus tikslus ir priemones, siekiant geresnės būklės. Užtikrinsime, kad iki 2025 m. visiems miestų ir miestelių (didesnių kaip 2 tūkst. gyventojų) gyventojams būtų sudarytos galimybės naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis ir numatysime priemones, kad gyventojai, turintys individualius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrenginius, būtų skatinami jungtis prie centralizuotų sistemų, užtikrintų individualių sistemų priežiūrą, o vandens tiekimo įmonės didintų veiklos efektyvumą.

Sėkmės kriterijai
2025
2025 Šiandien
Ne mažiau kaip 60 proc. perdirbtų komunalinių atliekų. Šiandien – 52,6 proc.
Dvigubai didesnis nekertamų (brandžių) miškų plotas. Šiandien – 15 000 ha.
Ne mažiau kaip 85 proc. vandens telkinių bus geros būklės. Šiandien – 53 proc.
Pagal ekologinių inovacijų indeksą Lietuvos rezultatas pasieks 125 balus. Dabar – 89 balai.