Programa
Nesubalansuota sveikatos apsaugos sistema

Mums svarbu, kad žmogaus sveikatingumas būtų ne tik kiekvieno asmeninis, bet ir visos visuomenės reikalas. Susirgęs žmogus neturėtų kelis mėnesius ar net metus laukti vizito pas specialistą arba bijoti, kad ištikus nelaimei greitoji pagalba neatvyks iki jo gyvenamosios vietos, neturėtų jaudintis, kad pats neišgalės susimokėti už reikiamus vaistus. Kokybiškos sveikatos paslaugos turi būti lengvai pasiekiamos visiems miestų, rajonų ir net atokių kaimų gyventojams. Reikalinga stipri, kuo arčiau žmogaus esanti pirminė sveikatos apsaugos grandis, kuri operatyviai diagnozuotų ir gydytų ankstyvosios stadijos ligas, neleisdama susirgimams įsisenėti, kai lėtinė liga virsta rimta sveikatos problema. Būtina kuo plačiau pasitelkti naujausias IT technologijas, telemediciną ir skatinti inovacijas, siekiant gerinti sveiktos paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Vienas didžiausių sveikatos iššūkių Lietuvoje – didžiulis gyventojų sergamumas širdies, kraujagyslių ir onkologinėmis ligomis. Mirtingumas nuo šių ligų Lietuvoje gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Labai svarbu atkreipti dėmesį į sveiko gyvenimo trukmės rodiklius, ypač vyrų. Sumažėjus išvengiamų mirčių skaičiui, gerėtų ir demografiniai rodikliai. Gydytojai ir medicinos darbuotojai – toji grandis, kuriai reikalingas ypatingas mūsų dėmesys ir rūpestis. Būtina, kad kasdieniame sveikatos priežiūros specialistų darbe išnyktų šiuo metu tvyranti patikrinimų ir bausmių baimė. Sveikatos sistemą turime organizuoti taip, kad ji ne trukdytų, o sudarytų geriausias sąlygas mūsų medikams dirbti, kad juos kuo mažiau ribotų įvairiausi biurokratiniai reikalavimai. Būtina teisinga, motyvuojanti atlygio sistema ir adekvačios darbo sąlygos.

COVID-19 tik išryškino įsisenėjusias mūsų sveikatos sistemos problemas ir parodė, kaip svarbu, kad visos grandys veiktų darniai ir efektyviai. Krizė patvirtino, kad sveikatos apsaugos sistema nepasiruošusi įveikti panašaus pobūdžio krizes – trūksta savalaikių, pagrįstų politinių sprendimų, bendradarbiavimo su sveikatos įstaigomis, nėra parengtų panašaus pobūdžio krizių sprendimų algoritmų, prastai organizuojama logistika. Dėl šių priežasčių medikai ir gydymo įstaigos laiku nebuvo aprūpinti būtiniausiomis medicininėmis ir apsaugos priemonėmis.

Mus užklupusi pandemija ragina daug rimčiau susirūpinti ir mūsų emocine sveikata. Iki šiol šiai sveikatos sričiai buvo skiriama per mažai dėmesio, nors būtent psichologinė žmogaus savijauta ir saugumas yra svarbiausi kokybiško gyvenimo veiksniai, tiesiogiai lemiantys visas kitas gyvenimo sritis – šeimos santykius, profesinę veiklą, ryšius su aplinkiniais. Psichikos sutrikimams spręsti vis dar taikome neproporcingai daug medikamentinio ir stacionaraus gydymo, šių problemų turintys žmonės susiduria su neigiamu, stigmatizuotu mūsų visuomenės požiūriu. Atokiuose rajonuose ir kaimuose gyvenantys žmonės beveik neturi galimybių sulaukti profesionalios psichologų pagalbos.

Kol kas beveik nesvarstėme, su kokiomis pasekmėmis psichinei sveikatai susidurs pavieniai žmonės ar šeimos, išgyvenančios ilgalaikę socialinę izoliaciją, emocinį stresą bijant netekti artimųjų ar darbo. Nežinome, kaip visos šios patirtys atsilieps ilgalaikei visos visuomenės savijautai. Manome, kad būtinos konkrečios priemonės šiai situacijai spręsti, o jas planuoti privalu jau dabar.

1. Įgalinsime pirminę sveikatos apsaugos grandį – šeimos gydytojus.

Atsisakysime dalies šiuo metu šeimos gydytojams taikomų nereikalingų biurokratinių suvaržymų ir nurodymų. Stiprinsime šeimos gydytojų savarankiškumą ir didinsime jų padėjėjų skaičių, kad dalį biurokratinio darbo perimtų gydytojo komandos nariai. Su asmens sveikatos priežiūra nesusijusias profilaktines veiklas perduosime kitoms įstaigoms, kaip antai savivaldybių visuomenės sveikatos biurams (alkoholio, rūkymo, sveikos gyvensenos programos), kartu aiškiai nustatydami jų atsakomybes.

Sudarysime sąlygas šeimos gydytojui kartu su pacientu spręsti, kokį vaistą paskirti ir kiek laiko jį vartoti, kada konsultuotis su specialistu. Siekdami, kad sprendimą priimtų pats gydytojas, Sveikatos apsaugos ministerijai siūlysime peržiūrėti kai kuriuos ligų diagnostikos ir gydymo aprašus, kurie įpareigoja šeimos gydytoją nukreipti pacientą pas specialistą.

Visose gydymo įstaigose atskirsime pirminio ir antrinio lygių finansavimą, peržiūrėsime antrinio lygio paslaugų finansavimo pobūdį ir įkainius.

2. Priežiūros įstaigų tinklas atlieps mūsų žmonių poreikius.

Valstybių, kuriose daug ilgaamžių, patirtis rodo, kad visuomenei senstant, reikia daugiau stacionarių lovų. Dabartinė krizė patvirtino, kaip svarbu visos Lietuvos mastu turėti gerai veikiančias ligonines. Todėl ne uždarinėsime, o perprofiliuosime rajonines ligonines – plėsime globos, slaugos, palaikomojo gydymo, terapijos, psichosomatines ir priklausomybių ligų gydymo paslaugas.

Apibrėšime mažos ligoninės statusą, numatysime jos perspektyvą ir vystysime terapijos, slaugos, dienos chirurgijos, skubios pagalbos (su dienos stebėjimo galimybe) funkcijas, taip pat plėsime telemediciną, kad gydytojai pacientus konsultuotų nuotoliniu būdu. Tokioje ligoninėje taikomus paslaugų įkainius padidinsime 20–25 proc. – taip suformuosime stabilų personalą, sudarysime tinkamas ir patrauklias darbo sąlygas.

3. Ilginsime gyvenimo trukmę, stiprindami kritinių ligų prevenciją ir ankstyvą diagnostiką.

Mirtingumas nuo kritinių, širdies, kraujagyslių ir onkologinių ligų labai priklauso nuo žmonių ir specialistų gebėjimo laiku aptikti ir identifikuoti grėsmes. Užtikrinsime ankstyvą vėžio ir širdies ligų diagnostiką bei gydymą: plėsime prevencinių programų skaičių, stiprinsime jų kokybę ir finansavimą ne tik šalies centruose, bet ir regionuose. Peržiūrėsime ankstyvo širdies ir kraujagyslių ligų nustatymo programą ir į ją įtrauksime vyresnio amžiaus žmonių grupes.

Sukursime efektyviai veikiančią „žaliųjų koridorių“ sistemą, kai pacientui įtarus onkologinę ar širdies kraujagyslių ligą, uždegamas „žalias koridorius“, kad jam skubiai būtų atlikti tyrimai ir paskirtas gydymas, kuriems pirminės sveikatos priežiūros įstaigos neturi galimybių.
Sieksime greitai ir saugai aptarnauti ir gabenti ligonius tolygiau išdėstydami greitosios medicinos pagalbos punktus.

4. Gerinsime medicinos darbuotojų ir rezidentų darbo sąlygas.

  • Numatysime ir įgyvendinsime ilgalaikį visų grandžių medicinos darbuotojų ir pagalbinio medicinos personalo darbo užmokesčio augimo planą.
  • Sudarysime sąlygas medicinos personalui ir pagalbiniam medicinos personalui tobulinti kompetencijas.
  • Bendradarbiaudami su savivaldybėmis finansiškai remsime regionuose dirbančius gydytojus, gydytojus rezidentus, mokėdami priedus prie atlyginimo, sudarydami palankias sąlygas būstui įsigyti.
  • Gerinsime gydytojų rezidentų darbo sąlygas: optimizuosime darbo krūvį, pamažu didinsime atlyginimus.
  • Didinsime įstaigų, kuriose rezidentai gali atlikti praktiką ir dirbti, skaičių. Šiam tikslui sukursime aiškią etapinių kompetencijų reglamentavimo sistemą.
  • Įgyvendinsime programą, kuri medicinos darbuotojams suteiks galimybes darbe gauti reikiamą psichologinę pagalbą ir kokybišką poilsį.

5. Modernizuosime e-sveikatos sistemą, finansuosime nuotolines paslaugas, telemediciną.

Modernizuosime Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS, toliau – e-sveikata), imsimės priemonių, kad sistema sąveikautų su kitomis sveikatos įstaigose naudojamomis IT sistemomis ir veiktų „vieno langelio“ principu.

Užtikrinsime e-sveikatos integralumą su kitomis įstaigų naudojamomis elektroninėmis sistemomis ir kitomis valstybės institucijomis (Valstybine ligonių kasa, Sodra, kt.), kad nesidubliuotų pateikiama informacija. Didinsime techninius e-sveikatos sistemos pajėgumus ir tobulinsime jos architektūrą.

Glaudžiai bendradarbiausime su gydytojais (klinicistais), visas popierines formas siekdami konvertuoti į skaitmenines. Visi sprendimai, susiję su klinikine dokumentacija, bus priimami galvojant apie EPSBI informacinę sistemą.

Nustatysime aiškius e-sveikatos sistemos kokybinius kriterijus, kurie leistų matyti realią sistemos teikiamą naudą – sutaupytas lėšas, pacientų ir gydytojų sutaupytą laiką, sumažėjusią administracinę naštą. Atliksime plataus masto auditą dėl neefektyviai panaudojamų lėšų diegiant e-sveikatos sistemą.

E-sveikatos sistemą integruosime su paciento mobiliąja aplikacija, kurioje jis rastų visą su ligos istorija susijusią informaciją, rezervuotų vizito laiką, užsisakytų reikiamus receptus ir kt.

Dirbsime su ES partneriais siekdami, kad e-sveikatos sistema būtų sinchronizuota su kitų ES valstybių elektroninėmis sveikatos sistemomis, kad Lietuvos piliečiai su mūsų šalyje išrašytu receptu įsigytų reikiamų vaistų ir užsienyje.

Sukursime reikalingas teisines ir finansines prielaidas plėsti telemedicinos paslaugas. Nuotolinių būdu per e-platformą bus teikiamos gydytojų konsultacijos, atliekama pacientų stebėsena. Nuosekliai ir apgalvotai plėsime nuotolines konsultacijas, ten kur jos greičiau išspręs pacientų problemas. Nuotolines konsultacijas taikysime nuolat, ne tik karantino ar krizių laikotarpiu.

6. Užtikrinsime pasirengimą suvaldyti infekcijų protrūkius, įsteigsime „superligoninę“.

Didžiųjų miestų ir rajonų sveikatos įstaigas aprūpinsime asmens apsaugos priemonių ir būtinųjų priemonių rezervu (intensyvios terapijos lovos, plaučių ventiliatoriai, deguonies įvadai). Į gydytojų ir slaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą įtrauksime privalomą kursą, kaip suvaldyti infekcijas. Sveikatos įstaigų vadovams ir administracijai organizuosime mokymus krizių valdymo ir paslaugų kokybės užtikrinimo klausimais. Skatinsime įstaigas diegti tarptautinius valdymo ir paslaugų kokybės standartus.

Įgyvendinsime Lietuvos superligoninės projektą – įkursime aukščiausią, ketvirtąjį biosaugumo lygmenį (BSL-4) atitinkantį infekcinių ligų centrą. Taip pasiruošime ateityje galimiems pandemijos atvejams ir sustiprinsime infekcinių ligų gydymo pajėgumus. Tokios ligoninės patalpose bus dirbama tik su specialiais apsauginiais skafandrais, oras įkvepiamas per specialias iš ventiliacinės sistemos atvestas žarnas. Tokiame infekcinių ligų centre kiekviena patalpa bus visiškai izoliuota nuo likusių, iš jos išeinantis oras filtruojamas per HEPA filtrus. Užtikrinsime aukščiausius biosaugumo reikalavimus atitinkančias pacientų transportavimo į šią ligoninę sąlygas. Užtikrinsime, kad ligoninė nestovėtų tuščia – bendradarbiaudami su šalies universitetais ir mokslo institutais įgalinsime ją veikti kaip pažangų mokslinių tyrimų centrą su būtiniausia tyrimų infrastruktūra.

Sėkmės kriterijai
2025
2025 Šiandien
Vidutinė tikėtina vyrų sveiko gyvenimo trukmė pailgės iki 61 metų, moterų – iki 64 metų. Šiandien vyrų – 56,4, moterų – 59,8
Suaugusiųjų, kurie vertina savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą, dalis padidės iki 65 proc. Šiandien – 58 proc.
Savižudybių skaičius sumažės 20 proc. Šiandien – 24,4 savižudybės 100 tūkst. gyventojų