Programa
Šlubuojanti demokratija ir chaotiškas viešasis valdymas

Žmonės nusivylę mūsų šalies demokratine sistema, nes ilgus metus atsainiai dalijami ir netęsimi pažadai, nepavyksta susitarti dėl svarbiausių sprendimų, trūksta reikiamų kompetencijų, chaotiškai formuojama teisėkūra, vyrauja aukštas korupcijos lygis. Pasitikėjimo stygius ne tik suformavo milžinišką prarają tarp visuomenės ir valdžios, bet ir trukdo įvykdyti būtinus pokyčius. Todėl privalu ieškoti tikrų, o ne imituojamų būdų ir atkurti dialogą su žmonėmis, ieškoti tvarių bendradarbiavimo formatų siekiant kurti įsitraukiančią pilietinę visuomenę ir priimti susitarimu bei įrodymais grįstus sprendimus.

Įstatymų leidybos tempai ir kiekiai Lietuvoje muša rekordus – taip atsiranda painiava, visuomenė sunkiau prisitaiko prie naujo reguliavimo, be to, patys įstatymų leidėjai sprendimus priima neįsigilinę – taip sukuriamos sąlygos neskaidriems ir siauriems naudos gavėjų interesams. Vienu metu vykdoma per daug „reformų“, o tai iškreipia pačią pokyčių esmę ir pagrįstai pykdo visuomenę, kai vadinamosios reformos nepasiekia aiškių rezultatų. Valstybėje stiprėja Rytams būdingi autoritarinės kontrolės, vienasmenio valdymo reiškiniai. Todėl būtina sutvirtinti efektyvius Valstybės valdymo pamatus – turi būti daugiau sutarimu, sistemiškumu, atvirumu, skaidrumu ir įrodymais grįstų sprendimų.

Tokie pastarojo meto įvykiai kaip Alytuje kilęs gaisras ar „Grigeo“ skandalas atskleidė mūsų viešojo sektoriaus negebėjimą spręsti sudėtingas problemas, koordinuoti veiksmus. Krizės akivaizdoje itin opios tapo valstybės tarnybos bėdos – ji taip nustekenta, kad nebėra, kam ja pasirūpinti. Neadekvatūs atlyginimai, nepagarba ir akivaizdžiai sunykęs valstybės tarnybos prestižas, deja, nebeleidžia tikėtis aukščiausios prabos valdysenos. Krizės metu išryškėjo riboti valstybės tarnautojų gebėjimai dirbti nestandartinėse situacijose, kai susitelkiama į procedūras, taisykles ir bijome rizikuoti. Mums labai trūksta stipraus vadovų korpuso, šios grandies lankstumo ir greitos reakcijos, modernumo, žmogiškųjų išteklių perskirstymo ir galimybių pasitelkti išorės ekspertus, prisitraukti talentus. Šias problemas labai aiškiai pademonstravo tiek COVID-19 krizės suvaldymo kokybė, tiek Vyriausybės ekonomikos gelbėjimo planas ir jo įgyvendinimo fiasko.

1. Viešoji politika bus paremta susitarimais, pasitikėjimu ir visuomenės dalyvavimu.

Aukštesnės demokratijos kokybės sieksime diegdami sociokratijos principus visuomenės ir valdžios santykiuose. Svarbiausių reformų ir pertvarkų sklandžiam įgyvendinimui diegsime dialogo vystymo platformas, kuriose būtų ieškoma ne atskirų interesų pergalių o visiems priimtinų sutarimų dėl svarbiausių reformų, pertvarkų ir šalies vystymosi krypčių.

2. Teisės aktai bus kuriami lėčiau, bet kokybiškai ir atsakingai.

Gerokai sumažinsime priimamų įstatymų skaičių, skirsime pakankamai laiko diskusijai ir teisės aktams aptarti, būsimam poveikiui aplinkai vertinti. Peržiūrėsime skubos tvarka teikiamų įstatymų kriterijus. Paskutinėje įstatymų priėmimo stadijoje apribosime galimybę teikti individualius pasiūlymus siekdami, kad būtų kuo mažiau galimybių atskirais siūlymais sudarkyti įstatymo projektą. Taip pat centralizuosime teisės aktų projektų poveikio vertinimą viename analitiniame centre prie Vyriausybės, kuris teiktų ne tik pastabas, bet ir konsultuotų teisėkūros proceso dalyvius.

3. Grąžinsime prestižą dirbti valstybei.

Tobulinsime Valstybės tarnybos sistemą stiprindami ir atidžiau reguliuodami vadovų grandį (centralizuota atranka, motyvuojanti atlygio sistema, nuolatinis kompetencijų tobulinimas, karjeros planavimas ir kt.). Daugiau laisvės ir lankstumo siūlysime suteikti specialistų lygmeniui – decentralizuoti atrankas, supaprastinti priėmimą, sudaryti geresnes sąlygas projektiniam darbui ir tobulėjimui, tarnautojų mobilumui.

Atsakomybę už viešąjį valdymą ir valstybės tarnybos politiką koncentruosime prie Vyriausybės kanceliarijos. Sukursime viešojo valdymo kompetencijų centrą, kuris turėtų reikiamus analitinius ir pokyčių valdymo pajėgumus kompleksinei reformai įgyvendinti. Modernizuosime valstybės žmogiškųjų išteklių valdymą ir skatinsime viešojo sektoriaus inovacijas. Šiam tikslui veiks viešosios politikos laboratorijos ir viešojo valdymo inovacijų fondas.

Siekdami skaidrumo ir aiškumo, parengsime viešojo valdymo įstatymą, kuris apims visas biudžetines įstaigas ir valstybės valdomas įmones, aiškiai išdėstys politikų ir tarnautojų santykį, aptars institucinę sąrangą.

4. Sukoncentruosime strategines ir analitines kompetencijas Vyriausybės „smegenų centre“.

Stiprinsime Vyriausybės „smegenų centrą“ – kanceliariją. Formuosime projektines komandas Vyriausybės prioritetams įgyvendinti pasitelkiant talentingus viešojo sektoriaus ir verslo specialistus. Sustiprinsime analitinius Vyriausybės centro pajėgumus, apjungsime ir pasitelksime Vyriausybės strateginio analizės centro, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės ir kitų institucijų potencialą.

Atnaujinsime ir įveiklinsime „Pažangos tarybą“ prie Vyriausybės, kurioje bus sutelkti geriausi protai ir kuri veiks kaip ateities komitetas, prognozuojantis ir teikiantis ateities įžvalgas, formuluojantis strategijas.

5. Visoje Lietuvoje įtvirtinsime vakarietiško lygio viešųjų paslaugų standartą.

Peržiūrėję socialines, sveikatos, kultūros paslaugas teikiantį tinklą ir paslaugų turinį, sutarsime su atsakingomis ministerijomis ir savivaldybėmis dėl bazinių paslaugų paketo ir šių paslaugų kokybės standarto. Užtikrinsime, kad ne daugiau kaip per 30 minučių viešuoju transportu būtų pasiekiamos būtiniausios pirminės sveikatos priežiūros paslaugos (bendruomenės slaugytojo, bendrosios praktikos gydytojo), švietimo ir kultūros paslaugos.

6. Sparčiau atversime pridėtinę vertę kuriančius duomenis ir išplėsime e-paslaugas.

Viešojo sektoriaus duomenis atversime visuomenei bent iki EBPO valstybių vidurkio ir pateiksime juos suprantama forma. Plėsime atvirų duomenų formatu skelbiamos informacijos apie viešuosius finansus ir kitas viešojo sektoriaus sritis prieinamumą. Visi renkami duomenys, kurie gali būti viešinami, privalo būti pateikiami atvirų duomenų formatu. Lygiagrečiai su atveriamais duomenimis plėsime internetu prieinamų viešųjų paslaugų spektrą, konsoliduosime valstybės valdomas duomenų bazes.

Sėkmės kriterijai
2025
2025 Šiandien
Piliečių manančių, kad dauguma žmonių galima pasitikėti, dalis pasieks 45 proc. Šiandien – 32,6 proc.
Lietuva pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą pateks į Europos šalių Top10. Šiandien – 14 vieta.
Valstybės tarnybos efektyvumo indekse Lietuva pateks į Europos šalių Top 10. Šiandien – 20 vieta.
Pagrindinės viešosios paslaugos viešuoju transportu Lietuvoje bus pasiekiamos ne ilgiau kaip per 30 minučių.