Paremk Nacionalinė apklausa Programa
Šlubuojanti demokratija ir chaotiškas viešasis valdymas

Žmonės nusivylę mūsų šalies demokratine sistema, nes ilgus metus atsainiai dalijami ir netesimi pažadai, nepavyksta susitarti dėl svarbiausių sprendimų, trūksta reikiamų kompetencijų, chaotiškai formuojama teisėkūra, juos pagrįstai piktina korupcija. Pasitikėjimo stygius ne tik suformavo milžinišką prarają tarp visuomenės ir valdžios, bet ir trukdo įvykdyti būtinus pokyčius. Todėl privalu ieškoti tikrų, o ne imituojamų būdų ir atkurti dialogą su žmonėmis, ieškoti tvarių bendradarbiavimo formatų siekiant kurti įsitraukiančią pilietinę visuomenę ir priimti susitarimu bei įrodymais grįstus sprendimus.

Įstatymų leidybos tempai ir kiekiai Lietuvoje muša rekordus – taip atsiranda painiava, visuomenė sunkiau prisitaiko prie naujo reguliavimo, be to, patys įstatymų leidėjai sprendimus priima neįsigilinę – taip sukuriamos sąlygos neskaidriems ir siauriems naudos gavėjų interesams. Vienu metu vykdoma per daug „reformų“, o tai iškreipia pačią pokyčių esmę ir pagrįstai pykdo visuomenę, kai vadinamosios reformos nepasiekia aiškių rezultatų. Valstybėje stiprėja Rytams būdingos autoritarinės kontrolės, vienasmenio valdymo reiškiniai. Todėl būtina sutvirtinti efektyvius Valstybės valdymo pamatus – turi būti daugiau sutarimu, sistemiškumu, atvirumu, skaidrumu ir įrodymais grįstų sprendimų.

Tokie pastarojo meto įvykiai kaip Alytuje kilęs gaisras, „Grigeo“ skandalas ar COVID 19 valdymas atskleidė mūsų viešojo sektoriaus negebėjimą spręsti sudėtingas problemas, koordinuoti veiksmus. Krizės akivaizdoje itin opios tapo valstybės tarnybos bėdos – ji taip nugyventa, kad nebėra, kam ja pasirūpinti. Neadekvatūs atlyginimai, nepagarba ir akivaizdžiai sunykęs valstybės tarnybos prestižas, deja, nebeleidžia tikėtis aukščiausios prabos valdysenos. Krizės metu išryškėjo riboti valstybės tarnautojų gebėjimai dirbti nestandartinėse situacijose, kai susitelkiama į procedūras, taisykles ir bijoma rizikuoti. Mums labai trūksta stipraus vadovų korpuso, specialistų grandies lankstumo ir greitos reakcijos. Mums trūksta galimybių pasitelkti išorės ekspertus, prisitraukti talentus.

1. Viešoji politika bus paremta susitarimais, pasitikėjimu ir visuomenės dalyvavimu.

Aukštesnės demokratijos kokybės sieksime įgyvendindami sociokratijos principus, t. y. tarp visuomenės ir valdžios kursime bendradarbiavimo ir įsitraukimo priimant sprendimus kultūrą. Diegsime dialogo vystymo platformas (trišalės tarybos principu), kuriose bus ieškoma ne atskirų interesų pergalių, o visiems priimtinų sutarimų dėl svarbiausių pokyčių ir šalies vystymosi krypčių.

2. Teisės aktai bus kuriami lėčiau, bet kokybiškai ir atsakingai.

Gerokai sumažinsime priimamų įstatymų skaičių, skirsime pakankamai laiko diskusijai ir teisės aktams aptarti, būsimam poveikiui aplinkai vertinti. Paskutinėje įstatymų priėmimo stadijoje apribosime galimybę teikti individualius pasiūlymus siekdami, kad būtų kuo mažiau galimybių atskirais siūlymais sudarkyti įstatymo projektą. Taip pat centralizuosime teisės aktų projektų poveikio vertinimą viename analitiniame centre prie Vyriausybės, kuris teiktų ne tik pastabas, bet ir konsultuotų teisėkūros proceso dalyvius.

3. Grąžinsime prestižą dirbti valstybei. Valstybės tarnyba bus lankstesnė, skaidresnė ir geriau apmokama.

Tobulinsime Valstybės tarnybos sistemą stiprindami ir atidžiau reguliuodami vadovų grandį (centralizuota atranka, motyvuojanti atlygio sistema, nuolatinis kompetencijų tobulinimas, karjeros planavimas ir kt.). Daugiau laisvės ir lankstumo siūlysime suteikti specialistų lygmeniui – decentralizuoti atrankas, supaprastinti priėmimą, sudaryti geresnes sąlygas projektiniam darbui ir tobulėjimui, tarnautojų mobilumui.

Sukursime viešojo valdymo kompetencijų centrą, kuris turėtų reikiamus analitinius ir pokyčių valdymo pajėgumus sudėtingiems pokyčiams įgyvendinti. Modernizuosime valstybės žmogiškųjų išteklių valdymą ir ska- tinsime viešojo sektoriaus inovacijas. Šiam tikslui veiks viešosios politikos laboratorijos ir viešojo valdymo inovacijų fondas.

4. Sukoncentruosime strategines ir analitines kompetencijas Vyriausybės „smegenų centre“.

Stiprinsime Vyriausybės „smegenų centrą“ – kanceliariją. Formuosime projektines komandas Vyriausybės prioritetams įgyvendinti pasitelkiant talentingus viešojo sektoriaus ir verslo specialistus. Sustiprinsime analitinius Vyriausybės centro pajėgumus, apjungsime ir pasitelksime Vyriausybės strateginio analizės centro, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės ir kitų institucijų potencialą.

Atnaujinsime ir įveiklinsime „Pažangos tarybą“ prie Vyriausybės, kurioje bus sutelkti geriausi protai ir kuri veiks kaip ateities komitetas, prognozuojantis ir teikiantis ateities įžvalgas, formuluojantis strategijas.

5. Visoje Lietuvoje įtvirtinsime vakarietiško lygio viešųjų paslaugų standartą.

Peržiūrėję socialines, sveikatos, kultūros paslaugas teikiantį tinklą ir paslaugų turinį, sutarsime su atsakingomis ministerijomis ir savivaldybėmis dėl bazinių paslaugų paketo ir šių paslaugų kokybės standarto. Užtikrinsime, kad ne daugiau kaip per 30 minučių viešuoju transportu būtų pasiekiamos būtiniausios pirminės sveikatos priežiūros, (bendruomenės slaugytojo, bendrosios praktikos gydytojo), švietimo ir kultūros paslaugos.

6. Sparčiau atversime pridėtinę vertę kuriančius duomenis ir išplėsime e-paslaugas.

Viešojo sektoriaus duomenis atversime visuomenei bent iki EBPO valstybių vidurkio ir pateiksime juos suprantama forma. Plėsime atvirų duomenų formatu skelbiamos informacijos apie viešuosius finansus ir kitas viešojo sektoriaus sritis prieinamumą. Visi renkami duomenys, kurie gali būti viešinami, privalo būti pateikiami atvirų duomenų formatu. Lygiagrečiai su atveriamais duomenimis plėsime internetu prieinamų viešųjų paslaugų spektrą, konsoliduosime valstybės valdomas duomenų bazes.

Sėkmės kriterijai
2025
2025 Šiandien
Kitais žmonėmis labiau pasitikinčių nei nepasitikinčių žmonių dalis pasieks 40 proc. Šiandien – 34,3 proc.
Lietuva pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą pateks į Europos šalių Top10. Šiandien – 14 vieta.
Valstybės tarnybos efektyvumo indekse Lietuva pateks į Europos šalių Top 10. Šiandien – 20 vieta.